Nekenciu savo nedrasos.

Jis pasakė vakar : "Myliu Tave". Bet net jis tuo netiki.

Skaudu suprasti, kad negali valdyti situacijos. Kad viskas nesuvaldoma. Kad jo jausmai nesuvaldomi. Norejau, kad jis elgtusi vienaip, taip, kaip patinka man, taip, kaip reikalauja situacija, o jis elgesi taip, kaip jautesi ir stume mane nuo saves: dink, dink is akiu, dink, nebenoriu taves matyti, nemyliu?

Dabar taip liudna. Jauti, kad kazkas negerai, jauti, kad nezinia ar jis benori su tavimi buti, bet nieko negali pakeisti, jei jis nenori.

Gali ji kaltinti isnaudojimu, pasinaudojimu, melu, fantazija, bet kas is to.
Vis tiek nesulaikysi, ir jei jis narkomanas, jis ir toliau vartos narkotikus, tu pasirodai kaip sviesulys kuri laika leidi jam isivaizduoti, kad nuodemiu rato nebuvo, kad jis sveikas, bet narkomanija toks dalykas visam gyvenimui ir po graziu meiles menesiu, po grazaus susilaikymo, po grazios preliudijos, po apgaules sau, viskas islenda...

Ir tu matai koks tas zmogus nevykes. Ir kokia nevykusi jautiesi tu: apgauta, isnaudota, isvogta.
Nuejusi tuo labiausiu noretu eiti keliu ir apsirikusi : priklausoma nuo jo, kaip jis nuo savo baltuju milteliu.
Priklausoma lygiai taip pat mirtinai, lygiai taip pat zalojama ir jaucianti kaifa.
Norisi begti, bet negali.
Abiem bristi i ta pati liuna ir paskesti. Tik kad jis nenori.
Nori jis mane palikti, as tai jauciu ir ignoruoju.
Jis ta jaucia ir ignoruoja, jaucia, kad nebegali buti su manimi, kad vel krypsta prie senos mados, kad negali ir nebenori buti su manimi, bet to visai nepripazista.
O cia tik laiko klausimas, greito laiko, kada musu keliai issiskirs ir nebesusitiks.

Pradedamas naujas gyvenimas. Vis suabejoji meile, jos realumu. Tarp mūsų. Kartais pagalvoju : buvo tik tai, tik fizinis ryšys, o meilės nebuvo tarp mūsų. Taip, buvo gal aistra, ir tai išspausta iš piršto, kažkokia netikra, menka.

Dabar belieka viską užmiršti. Nes tu to nori. O priversti norėti kitaip aš negaliu. Tiek tos ir meilės.

Aš nesikankinsiu dėl tavęs ir neliūdėsiu. Nes man tai nepatinka.

Tavo valia būti su manimi ar mane palikti.
Tavo valia vartoti narkotikus, grimzti į dugną, netekti savęs.
Ir visko.
Tavo valia išeiti iš šio gyvenimo savu noru, turbūt ten kitur tu gausi ramybę, tai yra nieko nejausi, prarasi šią dovaną ir nemąstysi, kadangi tavęs visai nebus ir aš džiaugiuosi dėl to.
Tu viską sutvarkyk greičiau.

Aš turėsiu pas ką atvažiuoti per Vėlines. Pas kažką labai artimo ir paverkti.
Žvakutę uždegti.

Na ir gyvenimas mano tęsiasi, o tavo kol kas irgi. Džiaugiuosi. Iš tiesų. Gyvenimas tęsiasi. Ieškosim kitų mylimųjų: gražesnių, geresnių, vertingesnių.

Na ir puiku. Myliu, dievinu save! O tu karkis ar daryk ką nori, su savimi, kurio nevertini.

Arba taip tu manęs nevertini, kad daryk su savimi ką nori. Išreišk visą gilią neapykantą man, parodyk.