MELKIZEDEKO MOKYMAI
Praėjus dešimtmečiui, Melkizedekas organizavo savo mokyklas Saleme, modeliuodamas jas pagal senąją sistemą, kurią išvystė antrojo Edeno pirmieji setitų dvasininkai. Net ir idėja apie dešimtinės mokėjimo sistemą, kurią įvedė jo vėliau atverstas Abraomas, taip pat buvo kilusi iš išsilaikiusių pasakojimų apie senųjų setitų metodus.

Melkizedekas mokė vieno Dievo, visuotinės Dievybės, sampratos, bet jis leido žmonėms šitą mokymą susieti su Norlatiadeko Žvaigždyno Tėvu, kurį jis vadino El Elijonu — Pačiu Aukštuoju.

Trijų koncentrinių žiedų simbolį, kurį Melkizedekas pasirinko savęs padovanojimo misijos ženklu, didžioji dauguma žmonių aiškino kaip simbolizuojantį žmonių, angelų, ir Dievo tris karalystes.  Tiek, kiek Melkizedekas mokė sampratos apie Trejybę, kurią simbolizavo jo ženklas, tai jis paprastai ją susiedavo su Norlatiadeko žvaigždyno tais trimis valdovais Vorondadekais.

Katro šeimos nariai, su kuriais Melkizedekas gyveno daugiau negu trisdešimt metų, žinojo didelę dalį šitų aukštesniųjų tiesų ir jas ilgai išlaikė savo giminėje, net iki tų dienų, kada gimė jų žymus palikuonis Mozė, kuriam, pasakojant iš kartos į kartą, tokiu būdu iš jo tėvo pusės, o taip pat ir iš kitų šaltinių iš motinos pusės, buvo perteiktas toks nuostabus pasakojimas apie Melkizedeko laikus.

Melkizedekas savo pasekėjus mokė visko, ką jie galėjo suprasti ir įsisavinti. Net ir daugelis šiuolaikinių religinių idėjų apie dangų ir žemę, apie žmogų, Dievą,


------------------------------------------------------------ --------------------
1017 puslapis
------------------------------------------------------------ --------------------
ir angelus nėra labai nutolę nuo šitų Melkizedeko mokymų.

Melkizedekas mokė, jog kada nors ateityje kitas Dievo Sūnus ateis materialaus kūno pavidalu, kaip yra atėjęs ir jis, bet jis bus pagimdytas moters; ir štai kodėl daugybė vėlesniųjų mokytojų laikėsi nuomonės, kad Jėzus yra dvasininkas arba dvasinis tarnas, "per amžius toks, kaip ir Melkizedeko kategorija."

Ir tokiu būdu Melkizedekas iš tikrųjų parengė kelią ir sukūrė monoteistinį pasaulinės tendencijos etapą tikrojo Rojaus Sūnaus savęs padovanojimui, kilusiam iš to vieno Dievo, kurį jis taip vaizdingai pavaizdavo kaip visų Tėvą ir kurį jis atskleidė Abraomui kaip tokį Dievą, kuris priims žmogų esant paprastai sąlygai,
ASMENINIAM ĮTIKĖJIMUI. Ir Mykolas, kada pasirodė žemėje, tada patvirtino viską, ką Melkizedekas buvo mokęs apie Rojaus Tėvą.

Du sveiki ir trys devintosios aviečių

Užu plento starkai skrenda,
Pleštą kala kur tik genda.
Kaip rūgštumo užragauti,
Mes lepeškas einam pjauti.

tūū-tūū...

http://www.youtube.com/watch?v=3WV5sc8xorU&future=related

Žalioji arbata su jazminų žiedais...

Šviesos vis tolsta besibraudamos pro krūmus, glosto vyšnių pumpurus spinduliais. Lydimos mano akių išblunka tykios upės vagoje. Neįmanoma žvelgti į dangų šią naktį. Jis per vaiskus užutekio vaiko akims, nemokančioms matyti pasaulio. Galiu tik žiūrėti ir lyg užsimerkusi regėti žaibuojančią tamsą. Veidas toks artimas, gražus, iš žvaigždžių nulibdytas, tik žinau, kad ištiesus tą mažą purviną rankutę siekiu šypsenos.
Nukirstas sparnas, pakabintas ant kaimo tvoros. Pro lentų plyšius prigludę kaba plunksnelės ir savo švelniais pūkais šluosto prakaituotas jo rankas. Tik šiąnakt šviesa neužgeso, dangui apšvietus juodą pasaulį savo šiluma. Sakot šiluma nešviečia? Tai kodėl, kai pamatau jo akis, jos spindi lyg perlai juodame jūros dugne...

Nemylėjau - nemokėjau. Tik šildydavausi rankas tavam glėby, ir vėl užmigdavau apsikabinusi meškiną, taip primenantį stiprų tavo apkabinimą. Jaučiau, kad nė viena dalelė negali nė krustelėti. Jaučiau tai ir nebegalėjau išvengti, pabėgti. Bet baigėsi.

Tai viskas, kas sutelpa į sapną:meilė, draugystė, vienuma. Negalėjau apsimesti, kad spinduliai sklindantys pro mano blakstienas, tai saulė; kad vėjas neskaudina pirštų, o tu turi būti su manimi.
Tik tie spindulėliai užkritę už ašarų visada liks su manimi, kaip ir tu.
Būk laimingas, žinau, būsi. Tu moki tai, ko aš niekad nemokėjau, o kai šviesos sustos ir upės vaga vėl pradės tekėti metai, atsigręžk, ten  būsiu aš.    Tavo ir amžinai      Praeitis

Neklusnusis angelas

Smoukis nuplyšusia uodega.

Sūpuoklėse-Kapai be kryžių