Neobė tėtis turėjo penkais dukras: Unana, Unene, Unini, Unono. Koks penktos dukters vardas?
    a) Unuku
    b) Ununu
    c) Nunuku
    d) Neobė

Kaip lengva...

Auu

Nuvaikius užgulusį protą matyti gali,
Kaip žiopso iškišus dantis ta meilės viltis.
Nuo skruostų rausvumo įkaitintas kūnas be jos
Neapseina pasaulio žaidimas ant lentos.

Tas riaumojimas sukelia nesuvokiamą skruostų diegulį karščiu.
Akyse matau tik juodas dėmes, nuo negęstančių žiburių.
Ir matai, jau spaudžiu gazą - sakinys pradėtas jungtuku.

Visiems kažką tenka paaukoti. Nesvarbu ką, svarbiausia, kad no to priklauso kaip ilgai dar gyvuos mūsų visata.
Niekas nesingsta ir neišnyksta, tik keičiasi jų materija.

Miške vėsu

Tupėti po kriauše labai skauda. Ne, vaisiai nekrenta ant galvos. O iš tiesų ir nežinau kodėl, bet labai skauda.

Vėjas, kaip geras violančelistas, savo stygomis žadina mūsų sielą ir šaukia ją ieškoti.

Kiek pavartau diskusijas, paskaitinėju dienoraštį ar apžvelgiu komentarus - neapykanta. Administratoriai greit nebegalės normaliai kūrynių vertinti, nes bus užkasti skundais, turės taisyti "švariaburnių" komentarus ir dalyvauti vartotojų ginčuose dėl antisimpatijų. Nejau kultūringa visuomenė nukultūrėjo. Prozoje ir šiukšlių dėžėje jau ne kartą teko pastebėti darbų apie tai kaip jie yra čia nuvertinami, verčiami išsiregistruoti... Vis nuaidi "Rašau ne dėl kitų, o dėl savęs". Nepamirškim pagrindinių principų . " Jei Dievas davė tau dovaną, tu privalai atskleiti ją tiems, kurie tos dovanos neturi". Netikiu
Dievu, tačiau šie žodžiai man labai svarbūs. Taigi, nesipykim nesišvaistykim frazėmis, dėl kurių vėliau tektų gailėtis. Žinau, kad daug kam nepatiks tai ką paršiau, tačiau nesijaudinu. Aš sau niekad nenuleidžiu kartelės ir visada stengiuosi kilti, todėl kiekvieną komentarą ar įvertinimą laikau svarbiausiu dalyku, kuris atspindi darbą. Juk jei visi rašys ir niekas neskaitys, tai kokia rašymo esmė. Todėl rašau taip, kad būtų malonu skaityti kitiems. Beja, aš rašau ne dėl savęs, o dėl kitų, kad kadanors galėčiau pasakyti "Ši mergaitė šypsosi, nes perskaitė tai, ką aš parašiau".

dabada