" Tavo draugas- įvykę norai. Jis yra tavo laukas, kurį tu apsėji su meile ir nuo kurio dėkodamas renki derlių. Jis- tavo stalas ir židinys. Nes tu ateini prie jo, jausdamas alkį ir ieškodamas taikos.
Ir kai jis tyli, tavo širdis nenustoja klausyti jo širdies; Kadangi draugaujant visos mintys, troškimai ir viltys gimsta be žodžių, jais dalijamasi džiūgaujant tyliai.
Kai skiriesi su draugu, neliūdėk; Nes tai, ką tu labiausiai jame myli, išryškėja jam nesant- kaip kopiančiam kalnas matosi aiškiau iš slėnio.
Ir tegul draugystė neturi kito tikslo, o tik giliau pažinti dvasios galias. Nes meilė, kuri siekia ne tik atskleisti savo paslaptį, yra ne meilė, bet iš anksto užmestas tinklas, kurs pagauna vien tai, kas tėra menkniekiai.
Ir tegul tai, kas tavyje geriausia, būna tavo draugui. Ir jei jam lemta žinoti apie tavo atoslūgį, tai leisk jam žinoti ir apie tavo potvynį.
Nes kam tau toks draugas, jei jo ieškotum tik laikui prastumti?
Tik jis patenkins poreikius tavo, bet ne tavo tuštybę.
Ir tegu pažįstantys draugystės saldumą juoku ir džiaugsmais dalijas. Nes menkniekių rasoj širdis savo rytą sutinka ir atsigauna."
            Kahlil Gibran
            ištrauka iš knygos "Pranašas"

Pirmą kartą pasigailėjau, kad neemigravau į Ispaniją, kai žvilgsniu glosčiau ispaniško baleto- flamingo judesius. Širdimi nulėkusi į sceną sukausi gracingame judesyje. Karmen iškėlusi rankas, trepsėjo kulniukais meilės šokį. Aistringai mojuodama suknele, taškė aistrą kojomis. O ispanai ilgaplaukiai prasegtais šilkiniais baltiniais taip išdidžiai šoko flamingo... Ypač patiko kuliminacija, kada Karmen šoko duetą su savo meile... Nepakartojamai žavu, brilijantiška. Viva Ispanija ir Karmen. ;-)

Žydėjimas

.................
Ieškom mes poezijos versmių,
Kasdienybėje braidydami po prozą...
Iš gyvenimo ir aš, deja semiu
Ir poezijos ir prozos gerą dozę.

Kartais žodis kaip gėlė, o kartais kaip      žaizda,
Kartais trūksta ritmo, kartais šilto tono,
Bet ir prozoj pasitaiko kai kada
Rast poezijos kaip gintaro geltono.

O pabudę vidury gyvenimo nakties
Guodžiamės jaunų dienų legendom.
Ieškome poezijoj pasaulio pilnaties
Ir pavasarių pavasarius surandam.
                        B. Brazdžionis

Garbė Tau , Viešpatie , už amžinąjį taką
Nuo žemės dulkių , lig dangaus žvaigždžių ,
Garbė už saulę , kur kas rytą teka ,
Ir už didybę mūs mažų širdžių .

Garbė Tau , Viešpatie , už vardą , kur nešioju ,
Ir už sodybas mūs tėvų tėvų ,
Už žemę , kur mana tauta sustojo ,
Už sielą , gyvą tik alsavimu Tavu .
                      B. Brazdžionis

Žmogaus organizme 90 % vandens ,
taip kaip visatoje-90 % meilės.
Jeigu , kad ir kaip išimtį
Jus mindžioja minia ,
žmogaus prigimtyje-90 % gėrio ,
90 % muzikos , net jeigu ji kančia .
Taigi , manyje , neskaitant mėšlo , -
90 % tavęs.
          (vertimas iš rusų kalbos).

... ir tada mylėsi visus ir viską , svaigsi nuo lietaus , nuo ryto vėsos , nuo mašinų ūžesio , nuo savo širdies dūžių. Ir ne tik gera , kada pavasaris už langų , bet svaiginančiai gera kiekvieną gyvenimo sekundę . Kaip nelauktai įsėlina skausmas į tavo sielą , tai tik tam , kad suprastum , kaip begaliniai stipriai gera , kada neskauda.
myliu mylėti lietų......

myliu lietu...
myliu myleti lietu...
gera ziureti i slapia pasauli ,
nes myliu lietu... ;-)

šilta kaip vasarą

šilta ...

Irna sesute , kada grįši? Pasiilgau