Paskutiniai kiaulės.Tyčia sudirbo tokį gražų, sielišką, išaugintą iš emocijos  ir romantišką eilių.
Bet ar kiaulėm suprasti,kam reikia rožių.

Mano pavydas toks gilus,kad aš baigiu jame priburbuliuoti.

tave sukūrė magiški troškimai
iš vėjo, liepžiedžių ir nemigos naktų,
iš ryto taurės išragauto vyno
ir rūko glėbio, kuriame dūstu.
iš mūsų žodžių - didelių, mažyčių,
iš paslapties ekrano virpėsių,
kad aš galėčiau tavo sielą vytis
tirštoj galaktikoje vieną tarp kitų
po pakilimo seka kartais skrydis
atgal į uolą dūžtančiu garsu -
tave šarvoju salėje pavydo
bet tam karste šiandieną aš, ne tu.

Viskas.Sudie Emvilke -man su tavim buvo ir gera, ir bloga.
Negaliu prašyti ,kad tu liktum. Nes tu mirei. Apgailestauju.

Kaip kaip kaip....ne aš, ne man,ne mano.Ak,turėčiau džiaugtis Tavo laime,turėčiau laiminti .......o tik pavydžiu Jai.KAIP AŠ JAI PAVYDŽIU.
KAIP AŠ JAI PAVYDŽIU.KAIP AŠ>>>>>>
Viskas,chebra.
Dabar jau viskas.
Nenoriu BŪTI. Jeigu vienintelis šioje žemėje vyras bučiuos....ne mane. Bučiavo ne mane.
Mirsiu,tariau, ir atgimsiu. Mirsiu ,ir vėl atgimsiu.Mirsiu tiek kartų, kol sutiksiu tave,kol tu suprasi - aš Tau.

Su Mokslo žinių diena, Pedagogai ir Moksleiviai.

vengiu garbanotu neisaukletu geltosnapiu

Nusibodo toji "kritika". Nervina. Na ka jus galite pasakyti man,kurejui? Juk jusu norai nepakeis mano kurinio.AS paprasciausia jo nekeisiu,nes jis - mano. Kaip mokejau ir ka norejau as pasakiau juo.Apart objektyvios gramatikos ar kalbos kulturos klaidos.
Del technikos pastabos isvis juokingos- galiu pati paskaityti paskaita ta tema.O zodziai ,kurie atspindi mano vidine savijauta butent yra tie,kurie tai atspindi -jeigu eilute sudeliota is vienskiemieniu, vadinasi -man tokios pabirios ir kiekviena zodelyti pabreziancios-reikia. taip pavaizduota tai,kas svarbiausia-didziausias sutrikimas ir skausmas,kuris letai geriasi. Jeigu kiaukiutiskos kriaukles vel siekta didingumo saskambio fonetisko ir tt. Juk zinau,ka darau.
Nekeista,kad kai kurie niekad nepagirs, neparasys kokio penketuko,o ateina ir paraso tik tada,kai gali ka pasikt....Galeciau net pavardinti. Turbut laikas keliauti kitur,kur galima publikuoti ir ramiai gyventi. Juk manau,kad kazkam gera surasti sau artimo jausmo issakyta saviraiska.

As nesena ir nepikta - as idomi ir uzsispyrusi bei
nemegstu atlaidziu zmoniu - netikiu i krikscioniska pakantuma,todel gyvenu:akis uz aki ir neatleidziu tiems,kurie iskaudino - niekad.

butu

neturejau tokiu raudonu aksominiu kajuciu,
minksto garlaivio, dengto melsvais audiniais,
miniatiurines juros ,kur dviese galetume buti -
kur tik musu zuvedros ir bangos, ir smelio krantai.

ten isbale purslai i svaiginanti selsma isvirsta,
o kiaukiutiskos kriaukles lyg lobis pakranciu biriu.
viskas butu tikrai, bet sutrikus vaizduote numirsta -
po saldziu apsvaigimu,kai seka aitrus "iseinu".