ketinat kas nors vykt?:)

Nežino žmonės ko nori. Geriau nenorėti išvis.

Klausi ar daug liūdesio dabar tilptų mano kišenėse? Nėra čia liūdesio. Nėra nieko. Nėra net kišenių. Tik vėjas, kartais perbraukiantis plaukus, dar užsuka. Tau dingus, paukščiai nebesugrįžta. Ir ar dar sugrįš kada, nežinau...Tikriausiai, galbūt, kadanors...Bet ar jie čiulbės, ar bus ta giesmė tokia pat kaip anuomet, ar tik varnos sukarks juodiems medžiams ryte...?

Pamiršę praeitį
esame priversti ją pakartoti

"Pauzė"

Žvelgi.
lyg ir nieko.
lyg ir viskas gerai.
tik pelenai ant stogų išbarstyti
kas rudenį skrendančioms gervėms.
-tai ir tavo kelias namo

Pabundi po
tarytumei miego.
nors be bluosto  atgulęs senai.
kvėpuoji garuojančiais mėnesiais
laižai jų liekanas nuo lupų
lyg saldesnės mirties nė nebūtų

Žvelgi.
ir matai kaip kartojas:
byrančios dienos-
lapai.
kirviai atšipę nuo tavo nebuvimo.

Užsimerki.
rūkas atslinko ant patalo tavo.
apgaubti šalčio
užstaugia vilkai...

Ar visdar klausaisi naktim,
o mielas mano,
kaip slepias mėnuliai
tavo akin
ir į žemę
prasmegę
---
tave šaukias

Kaip tiki,
taip ir yra.

Suverpki man vakarą
pramindamas taką smilgų šnarėjime.
Išliek kadmio raudonį-
aguonų kentėjimą
išsekusiam dangui-
praeiviui neturinčiam šešėlio

Užklalbėk ,
tylius sparnų plazdėjimus-
šilumą iš pietų
kur kišenės pripildytos smėlio
byra vėjui ,kad būtų šviesu
Užkalbėk man stiklo regėjimą
kaip smilksta: plaukai nuo žarų,
vaškiniuose skruostuose
nyksta mylėjimas,
Liepsnoja stogai
kaip ir mes jau,deja,pamažu.

Nesubrendęs žmogus pasižymi tuo, kad jis pasiryžęs dėl kilnaus tikslo numirti.
Tuo tarpu subrendęs žmogus pasiryžęs tam tikslui paskirti savo gyvenimą.

J. D. Salinger

Apsiglėbsiu aš tavo žodžiais
It patalu sniego.Įbrisiu.sušilsiu
bus baltų pukų- reiškias į ką išsiverkti.
Ir taip kliedėsiu,
Kaip kliedi ligoniniai prašydami mirtį
taip drebėsiu
Kaip virpa žuvų žvyneliai ant tiltų

Ir niekas negirdės,
Nes vėlių niekas negirdi
Ir niekas.niekas suės
It grobį skausmingai iltim suvilgys
O aš neinkšiu.įspausiu pirštus į delną.
kad krauju ištekėtų ta baimė.
Bus lengviau įsitvėrus tavųjų žodžių.
Kad ir ne man pasakytų

Niekas taip nepuošia moters, kaip laikinas vyro nebuvimas namuose.