"Pauzė"

Žvelgi.
lyg ir nieko.
lyg ir viskas gerai.
tik pelenai ant stogų išbarstyti
kas rudenį skrendančioms gervėms.
-tai ir tavo kelias namo

Pabundi po
tarytumei miego.
nors be bluosto  atgulęs senai.
kvėpuoji garuojančiais mėnesiais
laižai jų liekanas nuo lupų
lyg saldesnės mirties nė nebūtų

Žvelgi.
ir matai kaip kartojas:
byrančios dienos-
lapai.
kirviai atšipę nuo tavo nebuvimo.

Užsimerki.
rūkas atslinko ant patalo tavo.
apgaubti šalčio
užstaugia vilkai...

Ar visdar klausaisi naktim,
o mielas mano,
kaip slepias mėnuliai
tavo akin
ir į žemę
prasmegę
---
tave šaukias