Rašyk
Eilės (79082)
Fantastika (2331)
Esė (1596)
Proza (11064)
Vaikams (2732)
Slam (86)
English (1204)
Po polsku (379)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 24 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





2008-05-18 17:59
EyesTrueDe_Lies

Pagauta įkvėpimo kūryba yra pati nekokybiškiausia

kaip ir visa kita, kas inpulsyvu.
Klausykite, tai kada geras laikas rasyti: kai nenori ar kai reikia?
2008-05-16 13:55
EyesTrueDe_Lies

***

Kuriant tokius embrionus reikėtų įterpti žmogaus DNR į karvių kiaušinėlius, iš kurių pašalinta įprastinė genetinė informacija. Šio proceso metu sukurti embrionai būtų beveik visiškai žmogiški – vieninteliai likę karvės DNR fragmentai būtų ląstelės branduolio išorėje.
Jei pavyktų atlikti šį darbą, tai žmogaus-karvės embrionams nebūtų leista vystytis ilgiau nei keletą dienų.
2008-05-15 03:39
EyesTrueDe_Lies

***

- Žmogus - tai tampoma lėlė, ir jei tuom patikėtumėme, suvoktumėme kaip ši lėlė veikia valdoma mūsų minčių, emocijų, pykčio ir nuoskaudų. Nuodėmės nėra tikros nuodėmės. Tai mūsų žiaurus nusistymas laisvei riboti. Įstatymai skirti silpniesiems sutramdyti stipriųjų priešpriešai. Argi, ne jais nesame bauginami ir žabojami?
2008-05-10 15:09
EyesTrueDe_Lies

***

Markas tylėjo. Laukinės jo tolimos akys spindėjo. Spaudė greičio pėdalą žemyn; Reinės veidą iškreipė artėjantis siaubas ir nesibaigiantis klyksmas lūpose: - Markai, prašau! Labai prašau, sulėtink greitį! Markai!!! - ėmė byrėti ašaros; tačiau jis nieko neatsakė. Spaudė dar giliau. Reinė užsimerkė; rijo šlapias drebančias lūpas, tiesė ranką link durelių rankenos; ji negali pasiduoti, galvojo, ji nekenčia, nekenčia, nekenčia jo ir suriko: - Stabdyk mašiną!!! Aš šoksiu!!! – jos durys atsilapojo…
2008-05-10 01:00
EyesTrueDe_Lies

Merė ir aš

- Šiuos žmones, - kuriuos matote šiame pasibjaurėtinai šlykščiame vakarėlyje, - vienija bendras psichinis energijos laukas: tai bendras tikslas ir bendri interesai - besąlygiškas atsidavimas šaukiančiam gamtos instinktui; noras atsakyti tradicinio vyro ir moters sueities požiūrio, - ir jis įdėmiai pažvelgė į jos iš nuostabos plačiai atmerktas akis. – Argi, ne dėl to jūs palikote savo mylimą vyrą?..
2008-05-10 00:06
EyesTrueDe_Lies

Merė ir aš

- Jūs pagalvokite: nors esate ir drąsi moteris, aš jus išgelbėjau iš jums nepatogios situacijos. Vienai vaikščioti po tokias vietas nepatartina.
- Vežkite mane namo. Aš nenoriu būti čia, tai pasišlykštėtinai žema, gyvuliška. Seksualinė orgijos epochėja yra atsumiančiai nuodėminga.
- Nuodėmės nėra tikros nuodėmės. Tai mūsų žiaurus nusistymas laisvei riboti. Žmogaus gyvenimas, Reine, tai sudėtingas nuopuolių ir pasiekimų rinkinys. O jūs turite polinkį į kraštutinumus ir esate drąsi.
2008-05-09 23:01
EyesTrueDe_Lies

Merė ir aš

- Ar tai jūsų partnerė, - paklausė plėšdamas popierinį bilietėlį, - šią naktį linksmybės pasibaigs tik po aušros. Malonaus jums laiko. – Administratorius linktelėjo galva į priekį.
- Kas tai per vakarėlis, Džulijenai?
- Tai yra tai, ko tau reikia, Reine, – pasakė Džulijenas. – Mes busime kartu, aš tavęs nepaleisiu iš akių. Ar norite čia pasilikti?
2008-05-09 20:06
EyesTrueDe_Lies

Meri ir aš

- O draugų pagalba taip pat netikite?
Reinė nutilo ir pasimetė; kas jis toks, kas dedasi esąs? 
- Pagalba – apie ką čia kalbate?..
Džulijenas į ją pasižiūrėjo: ji laikėsi įsitempusi. Susivėlusios po nakties miego garbanos. Blyškus bespalvis veidas.
- Jūs žinote, – tarė jai; Reinė suspurdėjo. – Ištekėjusioms moterims yra nelemta būti laimingomis... Tai praktiškai neįmanoma: besąlyginė moters priklausomybė vyrui, virsta piktžole, dvasiniu alkoholizmu, arba, fanatišku savęs nepasitikėjimu. Šis nepasitikėjimas kainuoja moters laisvę, atsikria ją, lyg vienalytę visuomenės dalelę...Vyrams lemta tas daleles valdyti. Kažkada moterys buvo visiškai priklausomos nuo vyrų, vyrai su jomis elgėsi kaip tinkami – pardavinėjo, skolino, engė, išnaudojo, dabar, žinoma taip nėra dėka pažengusio civilizacijos vystymosi. Tačiau vis dar glūdi, slypi, rusena. Jūs tai pajutote?
2008-05-09 00:11
EyesTrueDe_Lies

***

- Tu melagis, tu tikras nuobodybė, tikras kompiuterinis asilas! Paskutinis gaidys! Aš daugiau nebegaliu, Markai, nebegaliu!
- Nesikarščiuok! - užspaudė greitį. - Bent vieną kartą pasakyk man ką nors gero. – jo veidas pasikeitė.
- Markai, ne!..
Markas tylėjo, laukinės akys spindėjo; jis spaudė greičio pėdalą žemyn. Paralyžiuojantis baimės jausmas, neišvengiamas klyksmas vairuotojui, - kuris sėdėjo šalia jos svetimom akim ir nieko negirdėjo, - skambėjo Reinės lūpose, bet veltui.
- Markai, prašau! Labai prašau, sulėtink greitį! - ėmė byrėti ašaros; tačiau jis nieko neatsakė. Spaudė dar giliau.
Reinė užmerkė akis, rijo šlapias drebančias lūpas, tiesė ranką link durelių rankenos. Ji negali pasiduoti, galvojo, ji nekenčia, nekenčia, nekenčia ir suriko:
- Stabdyk greitį!!! Aš šoksiu!!! - durelės rankose atsiplėšė.
2008-05-08 18:49
EyesTrueDe_Lies

***

Eyestruelie


1 --- 5 --- 10 --- 15 --- 20 --- 25 --- 29 30 31 32 33 --- 35 --- 38
[iš viso: 376]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą