Klysti, kad galvoji, rasymas yra menas ir kad ismokti taisyklingai gramatiskai rasyti yra butina, kad galetum su manimi kalbeti. Kiek laiko sugaistame mokymuisi zenklu, o ne minties raiskai bei iprasminimui, o turetu imti virsu.

Klysti, kad galvoji, rasymas yra menas, ir kad ismokti taisyklingai gramatiskai rasyti yra butina, kad galetum su manimi kalbeti. Kiek laiko sugaistame mokymuisi zenklu, o ne minties raiskai bei iprasminimui?

Klysti, kad galvoji, rasymas yra menas, ir kad ismokti taisyklingai, gramatiskai rasyti, yra butina, kad galetum su manimi kalbeti. Kiek laiko sugaistame mokymuisi zenklu, o ne minties raiskai bei iprasminimui, o turetu imti virsu.

Linkejimai is Hamburgo. Antra diena. Uz lango sninga.

Neina sulaukti kada pataikysiu ant

Matai, skaitai ir suvoki, kaip tu pats esi suprastas kitų žmonių, kaip jie prieėma tavo elgesį. Kartais, juk, priešingai save išreiškiame, viena galvojame, kita kalbame, trečia mūsų kūnas rodo. Kas per būtybė yra mūsų esybė?

Trintis.

Kelio tamsoje nesimato, tik pelkių įdubose atsispindi lempų šviesa, pagal ją ir orientuojuosi. Takelis patvoryje baigiasi, žengiu drąsiau. Manyje melancholija, keista būsena, nematau, negirdžiu. Lyg ir einu, bet tai automatiškai atliekamas judesys. Brendu per pelkę mąstydama visiškai apie nieką, tik būdama būsenoje, vargu ar apibudinamoje. Nerimas, kaltė, nusivilimas žingsniuoja su manimi kartu, nešuosi nematomą kuprą. Iki namų nebetoli. Vėjas pučia kiaurai pro striukės užsegimą, skylė vis plečiasi, ją sutraukiu pirštais.
Melancholija, ar liūdesys, bet niekam neskambinu. Tylėčiau, tad kam skambinti. Atsiminiau Tomą, jis puikiai integruojasi į bet kokį kolektyvą, apie tai net nemąstydamas. Auklėjimo rezultatas, ar įgimtas talentas, nežinau, tačiau viena aišku, jam pavydžiu. Kita vertus, jis be žmonių negali. Turi visada iškalbėti savo mintis, nupasakoti naujus įvykius. Pasitiki savimi, o gal tikrinasi. Visą gyvenimą nugyvenus ir sulaukus senatvės, tai gali tapti priklausomybe. Kažkurią dieną nebėra kas tavęs, Tomai, klausosi, nebent numirėliai bičiuliai... Ką reiškia iškalbumas? Ką slepia?
Štai ir namie.
Šviesa.
Šuo puola laižyti man rankas.

Hei, broliai ir seserys!

Vakar sutikau žirgą. Jis stovėjo ir laukė manęs kitoje gatvės pusėje, šalimais mano namų durų. Žirgas sėdėjo ant užpakalinių kojų, ištiesęs priekines kanopas į mane, kažką be perstojo kramtė. Šalia manęs gatvė staiga atsigavo, ėmė važiuoti virtinė mašinų, todėl norėdama žirgui paspausti kanopą, netikėtai patekau į beviltišką situaciją. Neliko nieko daugiau kaip pamosuoti jam ir sužvengti.