Rytinė kava ir "cranberrys":)

Nostradamusas(1503-1566) buvo nepataisomas fatalistas.Jis įžvelgė žmonijos ateitį net 2242 metus pirmyn-nuo 1555 metų iki 3797 metų, t.y. iki Pasaulio pabaigos. reikia pripažinti kad jo prognozės pildosi 95 procentų tikslumu:


2008 m. pasikėsinimas į keturių valstybių vadovus.Šis įvykis tampa vienu iš 3 pasaulinio karo priežasčių.
2010 m. Karo pradžia. trečiasis pasaulinis karas tęsis nuo 2010m. iki 2014 metų.karas turės kelis etapus. Pradžioje prasidės įprastai, po to bus panaudotas branduolinis ginklas, paskiausiai- cheminis.
2011 m. Karo pasėkmė- visas Šiaurės pusrutulis užkrėstas radioaktyviomis nuosėdomis. Gyvybės čia neliko. Musulmonų šalys pradės cheminį karą prieš Europą.
2014 m. Karo pasėkmių metai.Likę gyvi po karo sirgs baisiomis odos ligomis. Tai cheminio ginklo padarinys.
2016 m. Karas baigtas. Europa- be žmonių. Valstybių vadovai neteko savo titulų, nėra ką valgyti ir kam įsakinėti. Praeis dešimtmetis, kol Europoje atsiras gyventojai.
2018 m. Kinija- nauja pasaulio galiūnė.
2023 m. Pasaulinė ekonominė krizė.
2024 m. Kinija tampa kosmine valstybe.
2026 m. Plinta odos vėžio susirgimai.
2028 m. Naujų energijos formų ieškojimas.Trys mokslininkai padaro sensacingą atradimą. Pagal Nostradamusą naujos energijos šaltinis susietas su garsais.Startuoja pilotuojamas zondas Veneros link.

Kelios dienos ir nuo visų smūgių jau rituosi žemyn...
Kartais taip norisi išsiverkti, bet kam gi... ašaros nepadės, o ir pasirodyti silpna nebenoriu... :/
Kartais išties sunku juoktis ir šypsotis, lyg džiaugčiausi pavasariu, o kartais tiesiog užsimanau greičiau pasaulio pabaigos. Kad per minutę išnyktų visa...
Taip, savanaudiška... Tikriausiai visuomet tokia ir buvau...
Pamečiau kelią, pamečiau save...

Gimtadienis. O man liudna... nesamone.

Taves nera ir sito negana.

Gyvenimas- tai kelionė traukiniu: vieni įlipa, kiti išlipa, kartais įvyksta nelaimingi atsitikimai. Kai kuriose stotelėse mūsų laukia siurprizai, kitose tik gilus liūdesys...
Vos gimę mes įlipame į traukinį, kol surandame mums brangius žmones ir tikime, kad jie liks visada drauge, visos kelionės metu: tai mūsų tėvai.
Bet tiesa yra visai kitokia. Jie išlipa vienoje stotelėje, palikdami mus vienus, be savo šilumos, meilės.
Bet yra ir kiti, kurie įlipa į traukinį ir kurie mums irgi labai svarbūs.
Tai mūsų seserys, broliai, draugai ir mums brangūs žmonės, kuriuos mylim.
Kai kam ši kelionė atrodo kaip trumpas pasivaikščiojimas. Vieni randa tik liūdesį, kti pasiruošę padėti, jei kam reikia. pagalbos.
Vieni išlipę visam laikui palieka ilgesį, kiti įlipa ir vos spėjus prasilenkti greitai išlipa.
Mes stebimės, jei žmogus kurį mylime sėdasi kitame vagone, o mus tuo metu palieka vienus. Aišku niekas  negali sutrukdyti jų ieškoti po visą traukinį. Bet kartais mes negalime atsisėsti gretą jų, nes vieta šalia yra užimta.
Nieko baisaus... Tai tokia yra kelionė; pilna nusivylimų ir svajonių, vilčių ir praradimų. Kelionė be bilieto atgal...
Pasistenkime suprasti savo kleionės draugus ir ieškokime tarp jų paties geriausio. Gali būti, kad kelionėje kuris nors gali susvyruoti, jam gali prireikti mūsų supratimo. Susvyruoti, suklupti galime ir mes patys. Bet visada kas nors atsiras ir bus šalia, mus supras.
Didžaiusia šios kelionės paslaptis yra ta, kad niekas nežino kada jis išlips... Mes nežinome kada išsilaipins mūsų bendrakeleivis, net tas, kuris sėdi visai šalia...
Aš galvoju, kad man bus labai liūdna palikti šį traukinį. išsiskyrimas su draugais ir artimaisiais bus labai skausmingas. Bet tikiu, kad vieną dieną jie atvyks į centrinę stotį, ir aš išvysiu juos su jų bagažais, kurių jie neturėjo prieš įlipant į traukinį.
Būsiu baisiai laiminga, kad galėjau prisidėti prie jų bagažo didinimo ir turtinimo.
Mano mielieji draugai, padarykime viską, kad mūsų kelionė būtų sėkminga ir liktų tik geri prisiminimai tuomet kai išlipsime iš traukinio...

Visiems tiems, kurie keliauja mano traukiniu, linkiu GEROS KELIONĖS!!! ;)

Norėčiau dabar išeiti į lauką, užsimerkti ir suktis, kol permirks manoji siela...

Naktis lyg iš muilinės foto...
Senos, nespalvotos, bet baisiai mielos...
-Ar pameni dangų žvaigždynais nuklotą?
Ar pameni, geidėm nakties amžinos?

Nutilo manyje visi balsai.
Paliko viskas lyg sapne
Tik Tu dar kartais paklausai,
Man primeni kaip žaidėm su tamsa...

Nepasitikėk žmogum kuriam viskas atrodo gera, taip pat žmogum, kuris viską laiko blogu, o visų labiausiai - žmogumi, kuris į viską žiūri abejingai.