Kelios dienos ir nuo visų smūgių jau rituosi žemyn...
Kartais taip norisi išsiverkti, bet kam gi... ašaros nepadės, o ir pasirodyti silpna nebenoriu... :/
Kartais išties sunku juoktis ir šypsotis, lyg džiaugčiausi pavasariu, o kartais tiesiog užsimanau greičiau pasaulio pabaigos. Kad per minutę išnyktų visa...
Taip, savanaudiška... Tikriausiai visuomet tokia ir buvau...
Pamečiau kelią, pamečiau save...