Sometimes I feel
Like I don't have a partner
Sometimes I feel
Like my only friend
Is the city I live in
The city of angels
Lonely as I am
Together we cry

I drive on her streets
'Cause she's my companion
I walk through her hills
'Cause she knows who I am
She sees my good deeds
And she kisses me windy
I never worry
Now that is a lie

I don't ever want to feel
Like I did that day
Take me to the place I love
Take me all the way

It's hard to believe
That there's nobody out there
It's hard to believe
That I'm all alone
At least I have her love
The city she loves me
Lonely as I am
Together we cry

I don't ever want to feel
Like I did that day
Take me to the place I love
Take me all that way

Under the bridge downtown
Is where I drew some blood
Under the bridge downtown
I could not get enough
Under the bridge downtown
Forgot about my love
Under the bridge downtown
I gave my life away

Red Hot Chilli Peppers - Under The Bridge

Tai, ką tu radai prieš tris dienas,
šiandien jau gali išmesti lauk,
tai, ką parašei prieš tris naktis,
šianakt jau gali ramiai išbraukt.

Vakar tu šaukei žvėries balsu,
šiandien tu kalbi švelnius žodžius,
tavo praeity yra klaidų,
tu manai kad jų rytoj nebus.

Tai, ką turi, tau nepriklauso,
tai, ką gavai skirta, ne tau.
Ar tu girdi angelo balsą,
ten kur giliai plaka širdis
JEI JĄ TURI

Ten, kur gyvenai prieš tris žiemas,
niekada daugiau neteks sugrįžt,
tai, dėl ko verkei prieš tris dainas,
ši daina, tikiu, padės užmiršt.

Kelio pradžioje buvai švarus -
pabaigą randi giliam purve.
Jeigu sutikai naujus draugus,
nežinai ar jie išduos tave.

Tai, ką turi, tau nepriklauso,
tai, ką gavai skirta, ne tau.
Ar tu girdi angelo balsą,
ten kur giliai plaka širdis
JEI JĄ TURI

Foje - Balsas

Gėlės skleisis, vys
Vėjas neš drugius, sniegus
Akmeniui vis vien

(Aš nežinau, kodėl taip myliu
tavo romantiškas akis,
apsirengimo keistą stilių
ir senamadiškas mintis.
Vėl dovanojau tau alyvų,
gėlių, kurių pats nekenčiu :)
pavėsyje Kaukazo slyvų -
Daugiau norėčiau paslapčių...)

Tarp Vilniaus ir Kauno bokštų
kyla man noras pokštaut.
Numesiu savo akmenį tolyn...
Per Lietuvą...Ameriką...tolyn...
:)

Argi jums niekada neteko pajusti staigaus užuojautos, pagalbos, draugiškumo poreikio? Žinoma, teko. Kai dėl manęs, aš išmokau tenkintis užuojauta. Jos lengviau gali susilaukti, be to, užuojauta niekuo neįpareigoja. "Patikėkite, aš užjaučiu jus",- sako pašnekovas, o pats galvoja: "Na, o dabar imsimės kitų reikalų". Šitaip elgiasi ir ministras pirmininkas - jam, tarkim, labai lengva pareikšti užuojautą po kokios katastrofos. Tuo tarpu draugystė - ne toks paprastas jausmas. Jos sieki ilgai ir sunkiai, bet kai pasieki, nebeatsikratysi, tenka kentėti. Svarbiausia - nemanykit, kad jūsų draugai ims skambinti jums kas vakarą, kaip kad privalėtų daryti, norėdami sužinoti, gal kaip tiktai šįvakar jūs nusprendėt nusižudyti, arba paprasčiausiai paklausti, gal jaučiatės vienišas, gal norite kur nors nueiti kartu. Ne, galite būti ramus, jeigu ir paskambintų, tai pataikytų taip tik tą vakarą, kai jūs ne vienas ir kai gyvenimas jums atrodo nuostabus. Jie greičiau pastūmės į savižudybę, manydami, kad nusižudyti - jūsų pareiga sau pačiam. Tesaugo dangus, mielas pone, nuo pernelyg geros draugų nuomonės apie mus!
[A.Kamiu. Krytis]