-Gaila,- tarė Tigriukas,- kad pražuvo tavo dalis, Meški.
-Mano dalis?- suriko Meškiukas.- Kaipgi mano dalis? TAVO dalis, žioply nelaimingas.
Tigriukas išvadino Meškiuką pašlemėku, ir jiedu tol prasivardžiavo, kol susimušė.
-Oi, jūs vargšai kvaileliai,- supypsėjo žolėje kikilis.- Kas gi mušasi su geriausiu draugu, ir dar dėl ko -dėl pinigų. Rytoj ateis karaliaus valdininkas ir atims, kas liko. Ir neturėsite nė draugo. Ak jūs, nevykėliai...
Naktį jie vėl susitaikė, nes bijojo likti vieni.
<...>Vėl Meškiukui ir Tigriukui nieko nebeliko.
-Kodėl toks susikūprinęs eini, Tigre?- paklausė Meškiukas.
-Aš labai nelaimingas, Meški.
-Tai lipk, panešėsiu.
Paskui Tigriukas vėl panešė Meškiuką, o paskui Meškiukas Tigriuką. Nei ginčų, nei muštynių. Nei krepšio, sunkiai gulančio pečius, nei karaliaus valdininko, kuris atima pusę dalies.
-Oi, Tigre, koks puikus gyvenimas,- atsiduso Meškiukas, nešamas Tigriuko. :)