Argi jums niekada neteko pajusti staigaus užuojautos, pagalbos, draugiškumo poreikio? Žinoma, teko. Kai dėl manęs, aš išmokau tenkintis užuojauta. Jos lengviau gali susilaukti, be to, užuojauta niekuo neįpareigoja. "Patikėkite, aš užjaučiu jus",- sako pašnekovas, o pats galvoja: "Na, o dabar imsimės kitų reikalų". Šitaip elgiasi ir ministras pirmininkas - jam, tarkim, labai lengva pareikšti užuojautą po kokios katastrofos. Tuo tarpu draugystė - ne toks paprastas jausmas. Jos sieki ilgai ir sunkiai, bet kai pasieki, nebeatsikratysi, tenka kentėti. Svarbiausia - nemanykit, kad jūsų draugai ims skambinti jums kas vakarą, kaip kad privalėtų daryti, norėdami sužinoti, gal kaip tiktai šįvakar jūs nusprendėt nusižudyti, arba paprasčiausiai paklausti, gal jaučiatės vienišas, gal norite kur nors nueiti kartu. Ne, galite būti ramus, jeigu ir paskambintų, tai pataikytų taip tik tą vakarą, kai jūs ne vienas ir kai gyvenimas jums atrodo nuostabus. Jie greičiau pastūmės į savižudybę, manydami, kad nusižudyti - jūsų pareiga sau pačiam. Tesaugo dangus, mielas pone, nuo pernelyg geros draugų nuomonės apie mus!
[A.Kamiu. Krytis]