ot visai ir rytas, ir neblogas sakytau :)

sunki diena, bet matyt dugiausia dėl to, kad nieko nenuveikta....
rankos nekilo, galva nedirbo, kojos neklausė.
ir atsitik tu man taip....
gal naktis ką gero atneš......

kai parkery nebelieka rašalo
ir pirštai sustingę varvekliai
akyse nelieka nei krislo
verkiančiu krištolo ašarų

Blogis pasaulyje beveik visada kyla iš nežinojimo, o geri norai gali pridaryti tiek pat žalos kiek ir pikta valia, jei nėra išmanymo.

gal rytas, gal nelabai

pastebėjau kad pasauly pilna iškrypėlių....na tokių kur nebejaučia ribų.
suprantama kad visi elgemės pagal savo sugedimo laipsnį, bet viskam yra ribos ir saikas.
linkiu pamąstyti visiem apie save(taip pat ir sau).
gero vakaro.

Yra moterų, kuriu liežuviai neturi tiesioginio kontakto su smegenimis.....

Mano tobulumui nėra ribų - galvojo beždžionė žiūrėdama į žmogų...

Ne kiekviena plona karvė panaši į stirną.

dar kartais galvoju apie veidus.
juk juose viskas parašyta, viskas užfiksuota.kiekvienoj raukšlelej atsispindi akimirkos - taip veidas tampa viena amžina akimirka.
jis išduoda, maskuoja, paslepia,parodo.
jei tik pasistengtumėm pamatyti viską kiek kitu kapu, iš kitos pusės, iš kito kranto - veidas atsiskleistų.
net gi mano pačios veidas.
aš žinau koks jis, nes skaitau ženklus, nesipriešinu akimirkų antspaudams.
dar yra vienodų veidų.jie mane gasdina, nes juose nieko nėra.
rodos viskas kaip ir pas visus - visos žymės visi įspaudai,bet jie nekalba, ne todėl kad tylėti yra sunkiau nei kalbėti (beje tylintys veidai daugiausia ir turi ką pasakyti),bet dėl to kad paprasčiausiai neturi ką pasakyti.jie tušti.ir tai ne kaukės, tai tikrieji veidai.hmm, yra ir tokių.
kiekvieną dieną pasitinku veidus.
štai ir dabar eisiu.
gero vakaro.