Šalin nuo manęs, prakeiktas blogi, aš noriu buti laisvu, nešdinkis, nuodėme pražūtingoji, noriu kilti i viršų, NES AŠ - ŽMOGUS.

Rudens ir proto šviesa... Metas, kada maudaisi medžių lapuose, kada skraido voratinkliai - žinai, jog bobų vasara. Išeini į parką ir paskęsti spalvų margumyne... Pirmosios šalnos... Židinio sklei -
džiama šiluma... Artėja žiema... Traukiasi vasara... Dingsta pa -
vasarį ir vasarą užplūdę kūno geiduliai, gašlumas, nerūpestin -
gumas, lengvabūdiškumas, gyvenimas, nieko gero nesitikint iš rytojaus... Atsiduriame arčiau Rojaus: aistra tampa tyra meile, prabyla proto balsas... Pirmosios snaigės... Sniegas, krintantis ant raudonų, geltonų lapų... Sniegas - mana, krintanti iš debesų... Vis arčiau namų, šeimos židinio, įsivyrauja ramybė bei rimtis...

Šiandien iš ryto valgiau bulvių košės su burokėliais bei sumuš -
tinį. Bet ta bulvių košė... Grynas pusfabrikatis - žymiai geriau na -
tūraliai virtos bulvės. Pavalgiau ir visiškai nepasijutau sotus, tik bloga pasidarė: nėra toje košėje jokių maistingų medžiagų - vien
chemikalai. Štai tau ir mokslas, štai tau ir pažanga...
Dabar jaučiuosi gerai

Būsiu turtingas gejus. Nes NUO ŠIANDIEN AŠ PYDARAS - visi įsi -
dėmėkit - as sukruštas pederastas. Manes laukia prašmatnūs ho -
teliai, narkotikų gausa, gėjų barai, pupuliukų spoguoti užpukaliai, minjetai bei klizmos, nerūpestingas gyvenimas ir SUPUVIMAS. Susirasiu koki Moisejevą ar Eltoną.

Jis buvo liesas, neturejo raumenu, nemokejo vairuoti maši -
nos, raše poeziją, buvo drovus, visąlaik susitvarkydavo savo kam
barį, niekada nemeluodavo, negėrė, nerūkė, daug knygų perskai -
tydavo, nešiojo labai ilgus plaukus, visąlaik tvarkingai apsiskus -
davo barzdą...
      Jis buvo raumeningas gajus, labai mėgdavo "pasikačialint", vairavo prabangius automobilius, dirbo statybose, eidavo tiek per
mergas, tiek per bernus, visąlaik meluodavo, maudydavosi "vod -
kės" upėse, rūkė kaip kaminas, knygas mesdavo į ugnį, buvo skus
tagalvis, žiauriai apžėlęs, naktį šlapindavosi į kriauklę...

Šiandien labai karšta diena buvo. Sausa, giedra Lietuvoj, saulė kepina. Oras azijietiškas - stepių anticklonas. Atrodo, jog sausros sulauksim. Norisi užsirūkyti, nors beveik niekada nerūkau (tik keli buvo mėginimai), norėtųsį kokią pypkę tarp dantų įsikišt arba kaljano patraukt, nors tik kartą mėgavausi šiuo malonumu. Išgėriau 2/3 bokalo alaus, nes gerti daugiau kaip bokalą, mano nuomone, yra susipykimas su savo protu. Nevilioja manęs kompiuteriniai žaidimai, bet vis norisi pačatinti.
    Ak, tie suknisti skinai, tie fašiai, tie nacionalistai, tik rėkauja tie piemburniai: "Joja joja lietuvaičiai..." Užpuldinėja kitataučius tie balvonai ir gadina musų vaizdą tarptautinėje arenoje. Nuva -
žiuoji žmogus į Klaipėda ir tikrai nesijaučia, jog tai lietuviškas mies
tas: gyvi komunizmo ir nacizmos šmėklos, rusiški keiksmažo -
džiai bei svastikos, SSRS ir Trečiasis Reichas. O kur Klaipėdoje Lietuva? Jos nėra? Na, nebent jūra - čia tai atgaiva ir poilsis, jūros
gydomoji galia... O pajūris surusėjęs, suvokietėjęs: Palanga rusų;
Nida - vokiečių. Bet čia tik apmąstymai: aš ne rasistas ir nepulsiu tvarkos daryt...

Esu kryžkelėje: arba būti raudona gyvenimo liepsna, karštai my -
lėti moterį, sukurti šeimą, visą laiką regėti josios spindintį veidą, kartu su ja regėti nuostabius saulėtekius ir skristi į aušrą, arba būti nuolatos padarytam per subinę pupuliukų taip, kad net žarnos
išlįstų, kaišiotį kotą į subines, čiulpti, tapti žydru - gyvu pamėly -
navusiu lavonu, susirgti AIDS ir su jais keliauti į naktį...

Kartais mane užpūsta toks begalinis graudumas: norisi verkti dėl nelaimingų žmonių, ligonių, prisiminus iškeliavusiuosius į Amžiny -
bę, sąžinė graužia. Taip kažko siaubingai gaila. Norėtųsi ligoniui kojas numazgot, ištroškusį pagirdyti, norėtųsi išvaduoti žmogų iš mirties gniaužtų, jį apkabinti ir sušildyti. Kažkas drasko mano širdį, kai matau, jog kūdikiai miršta - ČIA KAŽKOKIA NESĄMONĖ,
dažnai sapnuoju gyvą savo mirusią senolę ir nebesuprantu, kur ji dabar. Iš kur tas graudumas? Tas gailestis? Ta panieka mirčiai? Anksčiau man taip nebūdavo, o dabar vis dažniau tokios akimir -
kos aplanko.

Moterys gydo geriau už gydytojus.

Yra tokie metų laikai: vasaros ruduo, žiemos ruduo, rudeninė žie -
ma, pavasarinė žiema, žieminis pavasaris, vasaros pavsaris, pa -
vasarinė vasara, rudeninė vasara.