"Kokia nuostabi yra gamta, leidusi, kad šioje ašarų pakalnėje aps -
kritai egzistuotų toks dalykas kaip skaistumas. Skaistumas - tarsi atskira izoliuotų būtybių kategorija, būtybių, kurios yra uždarytos, nesuvokiančios, atskirtos plonyte siena. Jos virpa iš susijaudinimo,
su baimingu nekantrumu laukia, giliai alsuoja, liečia, bet neįsigilina,
jos yra atskirtos nuo viso to, kas jas supa, užrakintos nuo šlykštybės,
užanspauduotos <...>"      W. Gombrowicz

Filosofai krenta Pragaran - neišmatuojami gyliai, estetai kyla į Rojų -
beribiai aukščiai.

Lietuva - tarp rytų ir vakarų: iš vienos pusės azijatai barbarai, prostitučių ir skustagalvių kaimiečių kultūra, iš kitos - iškrypėlių gėjų, pedofilų diktatūra, panieka tradicijoms, šeimai, laukinio kapitalizmo šmėkla. Tenka pripažinti - esame ant bedugnės krašto: ES supuvusi -
jos laukia neišvengiama griūtis - laukiniai iš rytų išskers žydras kiaules, tačiau taip pat pasielgs ir su padoriais piliečiais. Belieka tik
apsikaustyti ironija, sarkazmu, panieka ištvirkėliams bei iškrypėliams.

Amen.

Monstras

Protas, tunantis smegenyse - is velnio.

*Pasmerktasis* 

  Gūdžios girios ir aukšti kalnai,
  Jūros, upės, miestai bei dvarai,
  Ilgas kelias į tave brangi -
  Tu mano tikslas - ateitis tavy.

  Tau nuskinsiu gėlę, švelniai prisiliesiu,
  Saulė ar mėnulis - laime aš tikėsiu,
  Jeigu mirt, tai tik jos glėby -
  Kas kad peršti žaizda gili,
  Akys, skruostai ir plaukai -
  Tu mane laikai -
  Štai krinta iš dangaus laiškai

  Širdį glosto nuotrauka sena,
  Sielą šildo tavo šypsena,
  O už lango jau nyki naktis -
  Drąsiai klajūnas žengia per pusnis.

  Širsta lietūs, siautėja pūga,
  Bet pajacui kliūtys ne našta,
  Tas naivuolis viliasi surast...

Koks šiurpus likimas:
Kraujas ir mėlynės,
Giltinės lopšinė -
Juoda mintyse.        *Maištininkas*
 
  Speigo gniaužtuos bunda rytas,
  Ledo rūmuos leisgyvė ugnis,
  Kur tu, žvaigžde, groži, atsiliepk,
  Stingsta kraujas - kas, kad karštai myliu.

Trokštu aš kedenti tavo plaukus,
Žėrinčias akis vėl išvyst,
Virpesį tavos širdies pajusti,
Ligi sutemų glamonėt.

Ar girdi, kaip gieda mums paukšteliai,
Lenkiasi iš tolo sodžiai,
Laimina mus iš aukštybių saulė,
Takų šimtai žieduos paskendę.

Sniego jūroj kraujo upės,
Gęsta mėnuo - viltys praeity.

Piligrimas žengia dykuma,
Sausas oras, smėlio čia audra,
Tvirtas kūnas, siela jo budri,
O, kary ryžtingas, tu lieki.

Je ee je
Nieks manes nepagailes je je je jeejeeee

...

life

estetu - antiegzistencialistu partijai