Beskaitant čia eilėraščius toks negerumas man ant širdies užėjo, kad nuėjau ir užlašintus ant cukraus kelis lašus valerijono nurijau. Buteliuką, gi, šalia pasidėjau. Neužsuktą - bėdai.
Brudas katinas, užuodęs gerą, pasivertęs ant stalo, išlaižė viską, padaras, ir kreivom kojom bei udega, aišku – tik per klaviatūrą, gult sau nusikeverzojo, „komentarą“ visų mylimo autoriaus lange  palikdamas.
Skaitau aš dabar tą poeto dejonių pilną, iš nevilties į neviltį vedantį eilėraštį, perskaitau dar tą katino komentarą, ir taip man pasidaro bloga, taip tampyt pradeda, kad apsivemiu vietoje - tiesiai ant prakeiktos klaviatūros. Dar paskaitau ir - dar biški pavemiu.
Nežinau, kaip bus. Tikriausiai užtrumpins.

Pernelyg intensyvus onanizavimasis su klonais gali išskaidyti jūsų pačių asmenybes, nepataisomai apgriauti psichikas ir net destruktyviai paveikti, šiaip jau visai neblogą, čia besiburiančią visuomenę.
Labai gaila būtų.

Tegu ir nebus linksma visiems,
nu, bet tegu tada jau
ir nuobodu tegu nebūna,
jeigu gali
nebūti
čia

viena likau čia
kaip kokia k****
su kažkokiu dar
"nematomu" pydaru

Ar įmanoma tuose sosnovskio barščiuose išlikt dama ir nesusikeikti?

Sapnavau kaip smalsumo vedinas pokemonas baksnojo mane pagalėliu tol, kol, sūka, netyčia pradūrė.

Žmonės galvoja, kad pokemonai jiems neatkeršys.

Jei savas demonas, sudraskęs veido odą,
ir demonai kitų žmonių,
su kiaulėmis ant kalno į sueitį sueitų,
ir tai matydamas, jei nenumirčiau;
po dvylika tokių visiems vėliau jei išperėtų,
iš būrio to savuosius ar atskirčiau?

Ir tu per daug neguglink, nets...nets...nets vieną dieną dykumoje nepetsugepėtsi atsidaryti koncervų dėzutėts, taip va.

Savo drėgnam krūme, plyną kirtimą aplenkus, Janina grybų būtų visai neradus, jei aukšliavarpių neimtų.
Toji durna merga parsinešė juos klėtin ir patalais apklojo.
Kai sudygo, juokėmės.