Nepatikėsit, kaip nutinka

Beskaitant čia eilėraščius toks negerumas man ant širdies užėjo, kad nuėjau ir užlašintus ant cukraus kelis lašus valerijono nurijau. Buteliuką, gi, šalia pasidėjau. Neužsuktą - bėdai.
Brudas katinas, užuodęs gerą, pasivertęs ant stalo, išlaižė viską, padaras, ir kreivom kojom bei udega, aišku – tik per klaviatūrą, gult sau nusikeverzojo, „komentarą“ visų mylimo autoriaus lange  palikdamas.
Skaitau aš dabar tą poeto dejonių pilną, iš nevilties į neviltį vedantį eilėraštį, perskaitau dar tą katino komentarą, ir taip man pasidaro bloga, taip tampyt pradeda, kad apsivemiu vietoje - tiesiai ant prakeiktos klaviatūros. Dar paskaitau ir - dar biški pavemiu.
Nežinau, kaip bus. Tikriausiai užtrumpins.