Dažnai gaunu pasiūlymų pasidinti penį ir pasimatuoti IQ.
Gal kas nors pasiūlytumėt normale išmieruot penį ir IQ man padidintumėt?
Gal, ble, paaiškės, kad su tuo pimpalu vysks normalę y?
Noriu pasakyti tiek daug banalių dalykų, bet kaip tai padaryti, kad nesijuoktumėt?
Barankos skylės yra tik sutirštinto nieko sankaupos.
Hipotetiškai mąstant, jūs tą nieką tada ir išlaisvinate, kai suvalgote baranką. Kitaip sakat, leidžiate niekui išsiskaidyti iki niekinių dalelių, suteikdami jam galimybe tuo metu visiškai išsiniekinti.
Gali būti, kad nedera taip elgtis - leisti niekui niekintis. Gal visgi nieką reikėtų laikyti įkalintą tose skylėse: kepti barankas, krauti į sandėlius, jų nepardavinėti ir nevalgyti?
Gal taip sumažėtų net niekšybių?
Kada jau Webas čia viską normaliai padaro, pasistengia, sutvarko taip, kad jau, va, visiems daugmaž viskas beveik pradeda patikti, tai tada kažkodėl visi imate galvoti, kad to Webo čia visai nėra.
Žinau, rupūžės, kad taip galvojate, žinau!
Norėdamas stipriau ir glaustai išsireikšti ar kažkaip intensyviau pabendrauti, aš dažnai pavartoju keiksmažodžius, kartais, kurie yra net ne lietuviškos kilmės.
Webas supranta, kad aš tai darau ne iš piktos valios, o tik todėl, kad tik tokiu būdu kuo tiksliausiai tesugebu aprašyti savo [kartais ir jūsų] reflekcijas į vieną ar kitą aktualų reiškinį čia vykstantį. Jei neturėčiau kultūrinių spragų, tai niekada nesirinkčiau tokių išraiškos priemonių... Dažną kartą pagalvoju apie tuos googlintojus, kurie sau ramiai ieško porno ir staiga užsirauna ant mano zajavų rašykuose. Tikriausiai labai nusivilia...
Nesekite mano pavyzdžiu, nes ir man pačiam labai gėda.... Jūs taip nedarykite. Taisysiuos ir aš.
Gyveno kartą toks mažas sup**stas žvirblelis. Visi apylinkių paukščiai jau žinonojo, kad tas žvirblelis yra labai su**stas ir mažas, tai nieko nelaukdami, tik pamatę jį tokį, iš karto be jokių ceremonijų pasiųsdavo nx. O dar nepažįstamiems tas žvirblelis prisistatydavo tokiu [panašiai sutrumpintai] monologu: "Esu mažas supistas žvirblelis ir visi mane siunčia nx... ir taip toliau ir tap dalšė...vnž."
Vieną kartą, rudenį, tas žvirblelis priesigretino prie iš matymo nepažįstamų erelių ir pradėjo:
- Jums visiems dideliems paukščiams gerai, į pietus išskrendat, o aš, mažas ssupistas žvirblelis, išskristi negaliu. Lieku čia per žiemą, sušalusį šūdą knaibau, grūdų ieškau, nx visi mane siunčia. Va, ir jūs, kilnūs paukščiai, kaip visi - choru mane naxuj pasiųsit - pamatysit.
- Baik tu žvirbleli, mes ne tokie. Nesiųsim, skrisk su mumis į piettus.
- Aha. Jūsų sparnai, va, kokie dideli. O aš, mažas supistas žvirblelis su savo supistais sparneliais - kaip aš skrisiu tiek toli?
- Tai mes tave nunešim, žvirbleli.
- Aha. Aš, mažas supistas žvirblelis, greitai išalksiu, apsirgsiu ir numirsiu.
- Tai nutūpsim, palesim, išgersim gerai, pas mergas [vištas] nueisim. A, žvirbleli?
- Aha jūsų snapai ir pimpalai, va, kokie dideli. Jūs greitai palesit ir pas vištas pabūsit. O aš, mažas supistas žvirblelis, nieko nespėsiu, apsirgsiu ir numirsiu...
- Žinai ką? Eik tu nahuj , supistas žvirbleli, - beatsakė kilnūs ereliai.
riebus pamiške bėga kiškis
arais Izidoriaus skuodžia
ne tu dabar ir kiškis
prieš viešpatį nesveiką mūsų
visi lygūs
plagio grafo provo
Stapučio piemenys papjovė avį. Šiąnakt.
Kas būtu, jeigu mūsų įsivaizduojami priešai staiga pultų?
Kai jūs gintumėtės? Juk net nepažįstate, pvz. mano, įsivaizduojamų priešų.
O kiek jų turi Pranas? O wrawr, kiek ir kokių? O kiti?
O jergutumaneliau, kaip baisiai čia pagalvojau :/
1 ---
8 ---
16 ---
24 ---
32 ---
35 36 37 38 39 40 ---
48 ---
56 ---
63[iš viso:
622]