beautiful zero

I'm gonna go out
And get myself a gun
I'm gonna go out
And get myself a gun

I'm gonna ride
Into the morning sun
I'm gonna come back one day
I'm gonna come back one day

I'm gonna chase your blues away

tai ne aš, ne aš tai, atsiprašau, bet tai ne aš, jūs klystate, ponia, juk ten tikrai buvau ne aš, tai kažkas kitas, man rodos jūs visi kažką supainiojote, labai gaila, bet tai ne aš, čia kažkokia klaida, nesusipratimas, aš visišikai ne prie ko šitame virale, pone, tai ne aš, gerbiami piliečiai, tai ne aš, dieve, tai ne aš

nebegaliu

atėjo Šyza, pasakė "labas" ir pasiliko gyventi

katė supistai garsiai rėkia morčiaus dainas ir kiša visur savo
liūdintį galą, bet kažkaip neina jos užjausti, turbūt todėl, kad pati niekada neturėjau šitokio meilės troškulio, soriukas.
kaimynas, kuris skaldo malkas balkone, bet nebūtinai turi židinį, šiandien jas skaldė lygiai pusę septynių ryto. toks uolumas tiesiog žavi. mielai pasiteiraučiau - "jūs namuose turite žavų židinuką ar tiesiog esate frykas, skaldantis malkas?" - bet kažkaip nedrąsu.
pastebėjau, kad ypatingai mane pykina senstančios, įkaušusios "kaip čia fainaa, o aš dar jaunaa" moteriškės, kurios kavinėse įkyriai prisiknisa ir valandą suokia visokį šūdą apie tai "kaip gražiai tu dainuoji, ne, rimtai, paklausyk, nepabėk, aš žiūrėjau čia televizorių, tą laidą, žinai, tai nuostabu, vaikeli, tik nepamesk savo talento, paklausyk". jos prikiša savo veidus labai arti, aš jaučiu jų šiltos gyvasties tvaikelį, matau nutrupėjusio tušo makro ir noriu nužudyt save už tai, kad toliau idiotiškai šypsausi.
kita vertus, buvau justiniškėse ir džiaugiuosi, kad dar daug yra supuvusių kioskų su kramtoškėm, limonadais ir peroksidinėm pardavėjom. tai ir yra gražu

walk on the wild side

good lord, kiss me,
vos tik išdrįstu tikėti(s), kažkas nematomas, iš fantomų giminės, patyliukais prisėlina ir spiria iš kojos pilvan. aš susiriečiu ir vemiu savo kruopščiai užaugintomis iliuzijomis, kol jos guli tarp kito purvo tokios apgailėtinos ir liūdnos. o viduj vėl absoliuti švara be užuomazgų į optimizmą. tegyvuoja karalius!

kartais aš noriu atsiimti savo žodžius atgal,
matau, kaip jie grįžta į mano burną, keliauja
stemple žemyn ir prapuola kažkur ties krūtine, lieka
amžiams tam tamsiam virale.
atrodo, kad jei pradėčiau viską iš pradžių, būtų
tikriau. bet taip tik atrodo

kometos skeveldra įstrigo
kažkur ties kaire, neiškrapštau