Nesunku pastebėti, jog šiandieninio skaitymas išvirto į labai keistą ir neatpažįstamą formą. Pagrindinis tokio domėjimosi "architektūros" bruožas yra - glausta informacija. Kasdien mes jos gauname tūkstančius, gal net milijonus kartų daugiau nei galėjo įsivaizduoti ir patirti žmogus prieš gerą šimtmetį.

Populiariausi literatūriniai žanrai telpa į penkiasdešimtį puslapių.

Laikraščių straipsniai skaitomi antraštėmis.

Geriausias eilėraštis- haikų?

Ir vis dėlto, galima nuspėti, kodėl taip yra. Žinoma, viena iš priežasčių, jau anksčiau minėtas informacijos perteklius. Antra - asmens libido.

Picture your soul,        (low, but revealing voice)

Walking like a man

Trough the endless crop field,

Callecting cocoons of non born butterfly

And dreaming of becoming one.


Now listen to your inside voice,      (perception voice linking to  Mr Hide or Dr. Jeckill)

It\'s mainly shout,

Well, white screaming

In deep big black box.


You read this and think-      (voice of sick but nervous man)

What a bullshit it is,

But if you think deeper,

Those words-

It\'s yours freadom poem.


Now look trough        (story teller, revealing voice)

Your light window.

Isn\'t it, that light

Is on the other side,

Not yours for shure?


But you delay    (Jim Morison while reading his poems)

To open The doors

To go out,

Thus you delay

Break on trough

To the other side.


You ain\'t alown you see,        (Friendly, becoming tratory voice)

The white stripe army falows you.

Raving, dreaming of drreaming,

Loving you as a sister

As your brother

As beloved lover.

It\'s your precious treasure.

The crazy century of passion,

Decade of hedonism and prostitution.


But fuck - that\'s life        (lying solute)

By it\'s truly meaning

And weight.


You think it all the time,        (dont be naive- preachy voice)

Convincing that love

Involves friends and trust.


Not to you, my dear,      (silent, but  compelling)

Not this time.


My mask falls dawn    (your own voice, before you reveal youself)

I\'m Shakespear.

Sakau Jums,
Autorius aklas.

Liečiau tamsą dienos šviesoje.
Niekad dangaus nežinojau.
Tik vėjas žaidė manim
Ir garsas pavergė amžiams.
--------------      Šiandieną aš pabudau be namų, laisvas nuo vietos ir nepririštas sunkia grandine. Kitados maniau, jog toks ir yra tikrasis gyvenimas. Tačiau dabar, slėgė laisvė ir kelio paieška. Be kita ko, keturių sezonų pasaulyje sunku išvengti melancholiško dangaus ir šalto vėjo pavojaus. Čia, žmonių veiduose regi daugiau mirties nei kai kurių nabašnikų prieš juos palaidojant. Bet vis dėlto,  žinojau – mirtis yra gyvųjų privilegija. Tad nebijau išnykti jos gniaužtuose, slapsčiausi tik nuo paties gyvenimo.
Ilgainiui paakyse atsirado juodi ratilai, obuoliai pasruvo kraujo erškėčiais, vyzdžiai tapo asimetriški. Šitai galėjo reikšti tik viena – mano sielos langai ėmė vertis, akti.  Aistra subliuško it bliūkšta helio balionai peržengę slėgio ribą. Kūnas ėmė gyventi tarsi grožis būtų palikęs jį, kaip nereikalingą pakeleivį greitkelio pašonėje.

**********

- Jūs bučiuojatės taip gerai. Koks sakėte jūsų vardas?
- Antonio. Jūs taip pat, tik tie tavo ūsai, atrodo lyg bučiuočiau vaginą.

******

Ji užsimerkė ir laukė artėjančių jo lūpų. Tai pirmasis Anos bučinys.
Jis prisidegė cigaretę - jam aštuoniasdiašimt.

***

Tai buvo romano pradžia. Drėgnos aistringos vyro lūpos Daliai priminė, jog ji tebėra trokštama. Vladimiras mėgo įtakingas moteris.

*******

Kai buvau mažas, neapkęsdavau kaimynų močiutės. Kiemo vaikus ji viliodavo "Nomeda" saldainiais ir gimtadienio proga bučiuodavo į lūpas.

Per tamsius stiklus nesimato nei juoko, nei ašarų.
Iš po stalo nepamatysi saulės, nesimato ir pasprukusio rudens .

Šaukiantis lietų, nutilk... Nusiramink asile prakeiktas.Primuštas

pragertas tarp moterų...dingęs ieškojimuose...

.

Post Scriptum

Pam para, param-
dum dirim dirim-
pam, param pam..
besislepiantys kampe,
Mano šviesos šešėliai-
Likit su manim..
Gražuole mergaite, lik su manim..
nebėk namo dar..
Lik su manim.
pam param, param..
dum durum, dum dum

istikruju tai taip...