Tarsiu: esu!
Nusibos kai ruduo ir nerasiu aš
Žiemos. Pūgos Šiaurėje grimzdę.
Išvažiuosiu. Raudos gal Mikasės,
Akys jų – popuri, žvilgios lindzės.
Nusisuksiu gal sprandą ar koją?..
Nesvarbu, nieko čia juk neliksiu.
Tik, žinau, jūs manęs nepaguosit,
Blukinsit tarsi raisto žaltvykslę.
Na ir kas man kubiliai, valinskai?..
Perspjausiu tūzą patį aukščiausią.
Nyderlandai drebės nuo Blezdinskio,
Austrijoj svečiu šliesiuos brangiausiu.
Nobelis nenusuks kumpo šnobelio –
Pragare gersim „kruviną Meri",
Chuanita priglaus riebų šonkaulį –
Serenadą užtrauksiu jai, „werry?"
Nusibos kai lemtis, ją – pragersiu
Kur nors Anglijoj, Afrikoj, Vengrijoj...
Trečios šalys? Tribūnoj – išbarsiu:
„Donai, serai, užteks jums gal lengvintis!"
Išvažiuosiu ir paktą paskelbsiu:
Net tarp glindų – darni demokratija.
Vos tik utėlę leidi į kukšterą,
Ji moment juk savų ir pritvatija.
Išvažiuosiu Paryžiun, negrįšiu
Tarsi koks krokodiliškas dendis
Ir po Triumfo arka pražysiu...
O čia – gaunu atpildu – pendelį.
Ana Aleksandravičienė
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
...Sakalų žemė
Vandžio atminimui Verčiu aš knygą - šventraščio fortūną, tarsi aštriu žeberklu votį sielos kliūna Poeto viltys, laimės, gilūs netekimai... Nubyra datų skaičiai, širdį raiko rimas, tvirtai įsikerta: Esu - giliai paviršiuje. Plazdėjimas sparnų, o man - patirti dar, kad gimėme nei peranksti nei pervėlai. Išeisim tiktai ten, kur plunksną meta sakalai... Ana Aleksandravičienė ...Sakalų žemė Vandžio atminimui
Verčiu aš knygą - šventraščio fortūną, tarsi aštriu žeberklu votį sielos kliūna Poeto viltys, laimės, gilūs netekimai... Nubyra datų skaičiai, širdį raiko rimas, tvirtai įsikerta: Esu - giliai paviršiuje. Plazdėjimas sparnų, o man - patirti dar, kad gimėme nei peranksti nei pervėlai. Išeisim tiktai ten, kur plunksną meta sakalai... Ana Aleksandravičienė :)Rupūžke, rupūžke, užšoka oželius ant mana muškatėlių:DDDDDDOželis
Trept! – oželis kojele, Krest! – žiląja barzdele, Smailus ragas lyg noragas, Per tvorelę – švyst! Gūžiniai kopūstai baisis: - Šonus griauš tasai pabaisa, Skabęs lapus, sumekens. Oi! – visus stekens. Stryk, pastrykt! – vikruolis laigo, Kremta morkas, viską maigo, Uodega tik – vikst vikst vikst! Kas po jo tik liks? Į rankas imu vytelę: - Dyšiu kudlas tau, oželi. Pievoje žolės – kiek nori! - Meee!.. – dienoj rudens. Ana Aleksandravičienė :)Prosba, vansi:DDD:) Nu daba patarkit ką norintai man..nu teip sau va - be pareigų, be jokių teisių..ne į temą gal.., o dar geriau ir be temos..visais gyvenimaus klausimais ir atvejais..nu jūs patys gi suprantat anea? Tiesiog patarkit ir vitskas...:DDDDDDDDDDDDDDD
Kas laukiat Anuškos sugrįžtant, prašom registruotis po šiuomi eiliumi ir kad tvarkingai ma, be jokių fiti miti ;DDDDilema
Man kartais – būtina nuskęsti dubury degtinės! Marinu nuoskaudų vikšrus – juk rūsio diegas, skylu. Ir... nusispjaut! – ar myli kas mane ten, ar nemyli – Pradingsta grimąsų kreivieji veidrodžiai visi. Tik... pagirių kankynė – bradų ragana baisi. Po nosimi kumščiu kaulėtuoju grūmoja sąžinės: – Rupūncīt macna, a jau vielēk kūna vožzarazijē? - Ir taip patampo dar už skrandžio atlapų, Kad turinio – velniško išmislo lašiukų – netenku. – Sveikāta daba jami – bliūdu rugštelīnes grāžėjė! Negana, kad suvimdė, babute dar baras sąžinė. Man kartais – būtina nuskęsti dubury degtinės, Nors ir liežuvis bado tos žemaitiškos kaimynės. Prisibijau, ale – juk retkarčiais pasiseka apgauti, Būna, dilemą sprendžiu... Tai ragaut ar neragauti?! Ana Aleksandravičienė Atsiverskit sakau jumi ir pritaikykit Anuškai amnestijų, žvėriai:DDDMedžio žmogus
(skiriu doram vyrui Jonui Katkevičiui) Ratu orakulai susėdo kovai žūtbūtinei... Ne vieną lašą kartėlio iš jų nuskyniau Ir pagalvojau: svetima aš toj rinktinėj, – Tuomet... Parodžiau sąžinės aštrius ragus – Grynumo pasisemt išmyniau, na – usnynėn, Kur koja aklą kaukolę – barškuolę mynęs, Ranka man mojo medžio drožinys – žmogus. Medinis šonas – jaukiai tądien prisišliejau Ir taip! – gyvenimo loteriją laimėjau. Linksma gurgėjo, krykštė upė... Vakarėjo, Užgrojo vario angelas – trimitas brido Šventoriumi bažnyčios, o raudony plytų – Vargonų palaiminga muzika pražydo, Atrodė, amžinatilsį šešuras mina pedalus. Išvaikščiojom mes: žėlusius, nežėlusius kelius, Aš ir tas, paprastas ir besišypsantis, žmogus, Kuris paprašė jo istoriją į knygą surašyti. Kalbėjo: Juk kitoniška tiesą poetas laiką lyti, Užgimus – siųstas Dievo gydyti ir meilę terpti... Džiugu lig žemės buvo man jam nusilenkti. Kartais, tik šilto patylėjimo šalia užtenka, Kad nesugrubt širdis, o Mūza vestų ranką. Ana Aleksandravičienė Grąžinkit Anai Bradai visas teises, niekšai!Vienatvės pardavėja
Aš niekad nebuvau minties vagis, Atkimusios žmogaus vilties žudikė. Akligatvy gruobuonimi netykos Puikybė... Neieškos tikrai manęs. Ims gniaužtai už gerklės tik tą, Kam šalto proto logika – klaida. Dažnai lengva numojame ranka, Sakydami: „Poezija – spektaklis." Gal ir raudosiu, krankliais les... Angelas Meilės kels ir nusives, Paliepdamas užpildyti stakles – Širdies lašais suausiu smiltį. Ant duobės krašto liksiu Tau Skaidrias gaidų varsas, žmogau. Teko ne kartą skaudžiai svilti – Išmokus prijaukint skriaudas. Šiurkštumą moku – dailiai vilktis. Be rūdžių plunksna – nesusmilkti, Godas dienų aštrioji leis supilti, Galėsiu posmais padalint save. Aš nebuvau svečios minties vagis, Esu vienatvės tiktai pardavėja. Ana Aleksandravičienė |
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |