rašyk.lt: Dienoraštis / Plogutits 518 / Atsiverskit sakau jumi ir pritaikykit Anuškai amnestijų, žvėriai:DDD

Medžio žmogus
(skiriu doram vyrui Jonui Katkevičiui)

Ratu orakulai susėdo kovai žūtbūtinei...
Ne vieną lašą kartėlio iš jų nuskyniau
Ir pagalvojau: svetima aš toj rinktinėj, –
Tuomet... Parodžiau sąžinės aštrius ragus –
Grynumo pasisemt išmyniau, na – usnynėn,
Kur koja aklą kaukolę – barškuolę mynęs,
Ranka man mojo medžio drožinys – žmogus.

Medinis šonas – jaukiai tądien prisišliejau
Ir taip! – gyvenimo loteriją laimėjau.
Linksma gurgėjo, krykštė upė... Vakarėjo,
Užgrojo vario angelas – trimitas brido
Šventoriumi bažnyčios, o raudony plytų –
Vargonų palaiminga muzika pražydo,
Atrodė, amžinatilsį šešuras mina pedalus.

Išvaikščiojom mes: žėlusius, nežėlusius kelius,
Aš ir tas, paprastas ir besišypsantis, žmogus,
Kuris paprašė jo istoriją į knygą surašyti.
Kalbėjo: Juk kitoniška tiesą poetas laiką lyti,
Užgimus – siųstas Dievo gydyti ir meilę terpti...
Džiugu lig žemės buvo man jam nusilenkti.

Kartais, tik šilto patylėjimo šalia užtenka,
Kad nesugrubt širdis, o Mūza vestų ranką.

Ana Aleksandravičienė