Grąžinkit Anai Bradai visas teises, niekšai!

Vienatvės pardavėja


Aš niekad nebuvau minties vagis,
Atkimusios žmogaus vilties žudikė.
Akligatvy gruobuonimi netykos
Puikybė... Neieškos tikrai manęs.

Ims gniaužtai už gerklės tik tą,
Kam šalto proto logika – klaida.
Dažnai lengva numojame ranka,
Sakydami: „Poezija – spektaklis."

Gal ir raudosiu, krankliais les...
Angelas Meilės kels ir nusives,
Paliepdamas užpildyti stakles –
Širdies lašais suausiu smiltį.

Ant duobės krašto liksiu Tau
Skaidrias gaidų varsas, žmogau.
Teko ne kartą skaudžiai svilti –
Išmokus prijaukint skriaudas.

Šiurkštumą moku – dailiai vilktis.
Be rūdžių plunksna – nesusmilkti,
Godas dienų aštrioji leis supilti,
Galėsiu posmais padalint save.

Aš nebuvau svečios minties vagis,
Esu vienatvės tiktai pardavėja.

Ana Aleksandravičienė