Auksinės akimirkos. Retai tepasirodo. Tik tada viskas sekasi gerai, greitai, turiningai... Ir pasaulis būna šviesesnis.

Pasikrapštau atminty, pavartau lietuvių kalbos žodyną ir pajuntu, kiek mažai težinau lietuviškų žodžių...

Tyliai tyliai kaip baltos snaigės nuskrenda gyvenimo dienos ir valandos ir visa tai taip tragiška, kad sunku ir išsakyti...

Miniatiūrų laikai.
Nuobodulys verčia gyventi bemaž išsižiojus...
Viskas nauja, grakštu, formalu ir simboliška...
Ir stumiant savo laiką, ir mylint, ir skaudinant...
Velnioniškas nuogumas. Visko. Pasaulio, žmogaus, visų santykių...
Kokiam velniui bereikia Maironio, Neries ir t.t.?
Viskas — tik pasispyrimui, kad užlipt ir nueit toliau...
Juk visko tiek daug — ir valgio, ir žaislų, ir mergų, ir vyrų, ir knygų, ir ko tik nori, ko širdis geidžia...
Dieve, kaip nuobodu, kaip man beišgyventi iki rytojaus ryto...

Patinka šitie puslapiai. Gali rašyti ką nori, vertinti kitus, maloniai pasiskaityti tikrai gerų eilių ir ne eilių. Nieko nepažįsti ir tik kūryba imponuoja arba ne. Šio puslapio sumanytojams reiškiu gilią pagarbą ir dėkingumą.

Daugiau manęs yra:
http://www.geocites.com/edvardasrudys/index.htm    ir
http://edvardas_1.tripod.com/indx.html

Aš esu:  http://www.geocites.com/edvardasrudys/index.htm   
ir:  http://edvardas_1.tripod.com/indeh.html

Mėgėjams kirsti žemaitišką žodį supintą į sakinių medį paskelbiau apysaką "Kuotrė": http://edvardas_1.tripod.com/index.html

Nemoku visko dirbti iškart. Nebūdamas specas ilgai vargau, kol išsiknaisiojau po internetines platybes, sukūriau savo erdvę. Kolkas joje menkai ko naujo, prastokai atrodo. Bet yra raidės, sakiniai, turėtų greit atsiversti — man tai svarbiausia. Taigi kelias savaitęs kainavęs kalnelis įveiktas. Kam įdomu, prašau, aplankykite, pasidalykite per e. paštą mintimis (kitkas dar neveikia). Adresas: http://www.geocites.com/edvardasrudys

Prabėgo vasarėlė, atšalo. Ilgi vakarai ir naktys, tik besidarbuojant neprailgsta, vis laiko pritrūksta. Gerai, kad yra tokių darbų, kurie mieli ir širdį traukia...