"Rasyti- reiskia zodis po zodzio slinkti pirmyn grozio lynu, eilerascio, kurinio, ant silkinio popieriaus uzrasytos istorijos lynu. Rasyti- reiskia zingsnis po zingsnio, puslapis po puslapio zengti knygos keliu. Sunkiausia ne pakilti virs zemes ir islaikyti pusiausvyra ant kalbos lyno, padedamam plunksnos balansyro. Ne sunkiausia ir tiesiai judeti istisine linija, kuria retsykiais supurto svaigulys, toks pat trumpas kaip pasipainiojes kablelis ar kliutimi tapes taskas. Ne, sunkiausia poetui- nuolatos issilaikyti ant to rasmenu lyno, kiekviena gyvenimo valanda kilti i svajoniu aukstumas, niekada, ne akimirkai nenusileisti nuo savo isgalvoto pasaulio lyno. Tiesa sakant, sunkiausia tapti zodzio akrobatu."
~S n i e g a s~
-Maxence Fermine-
Praeities neimanoma uzmirsti. Ja reikia ispirkti. O ispirkti galima tik- k a n c i a!....
Cechovas
- V y s n i u S o d a s-
Sulauzei duona ir dalinai nesigailedamas
Nukritusiu ant zemes trupiniu
'Palauk'..- aidas tyli drebedamas
Nuo tavo susvetimejusiu akiu....
-tjb
"As buvau be praeities, be ateities,
buvau dabartyje.
O dabar kas atsitiko?...
Mane persekioja praeitis...
As noriu gyventi dabartimi..
Prisiminimai uztvinde mano galva ir
neleidzia pasidziaugti sia akimirka.
Yra kita medalio puse;
Gyvendamas prisiminimais
galiu juoktis ir kartu nesenti..
Prisiminimai tai negyvenimas.
Veikla - tai pagrindis
gyvenimo atributas.
As gyvenu.
As kuriu ir gyvenu.
Statau ir griaunu."
-Eiminas [art.scene.lt]
as nezinau, kodel nusisypsojai
kai mintimis mes sokome kartu
ir kodel asaros riedejo
kai liudna buvo tik man uz du
as nezinau, kodel lieti tu mano plaukus
juose dar vakaryksciu asaru 'surys'
nebezinau, kodel tu iseini nelaukes
kol musu dainos uzgros bent vidurys....
-tjb
sulankstysiu as liudesi
ir i stalciu idesiu
kai palix mano laime
ji 'zapaskej' turesiu
nukryziuojam sventuosius
mylim kaltus
nauju metu ryta
pasaulio nebus
vietoj zodziu tylesim
gersim sula akiu
knygu siela ardysim
ir nerasim kaltu....
-tjb
Nesvenciu Svenciu- Sveikinimus Pasilaikykite Kitiems Metams!
During all those years of my short, yet sometimes too long life, I still haven't learnt how to avoid bad habits of communication. Isolation isn't a way out, since to my subjective opinion, human being cannot survive on his own- neither physically nor mentally. So, how to make yourself communicate with people not tryingto fall into any expectations. Keeping the distance with people isn't really efective, since it only causes unnecessary conflicts. I wonder, if it's possible at all to give without having secretive wish to get some back in whatever shape- love, smile, some time...
It's depressing.....I say!
-j
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11[iš viso:
108]