Atanarjuat

ir

Maliglutit.

Vaikystės gipsynas kaime ir šmakovkos muziejus.

Шляхамі продкаў...

Il(ja)



lietui pasibaigus aplankau kapus


papt papt... lašnoja
nuo palinkusios rožės
tyloje kapų

    *


šiapus vartelių
prislopsta balsai
tik vėjas nesivaržo

    *


žvilgsniu senolis
savo vardą raižo
šlapiam akmeny

    *


ant mažo
apleisto kapelio
tupi varlytė

    *


takas, atvedęs
į kapines, čia ir
baigiasi



2012-09-08    22:03
Šiukšlių Dėžė

Il(ja)



lietui pasibaigus aplankau kapus


papt papt... lašnoja
nuo palinkusios rožės
tyloje kapų

    *


šiapus vartelių
prislopsta balsai
tik vėjas nesivaržo

    *


žvilgsniu senolis
savo vardą raižo
šlapiam akmeny

    *


ant mažo
apleisto kapelio
tupi varlytė

    *


takas, atvedęs
į kapines, čia ir
baigiasi


2012-09-08    22:03
Šiukšlių Dėžė

Il(ja)



lietui pasibaigus aplankau kapus


papt papt... lašnoja
nuo palinkusios rožės
tyloje kapų

    *


šiapus vartelių
prislopsta balsai
tik vėjas nesivaržo

    *


žvilgsniu senolis
savo vardą raižo
šlapiam akmeny

    *


ant mažo
apleisto kapelio
tupi varlytė

    *


takas, atvedęs
į kapines, čia ir
baigiasi


2012-09-08    22:03
Šiukšlių Dėžė

Il(ja)



lietui pasibaigus aplankau kapus



papt papt... lašnoja
nuo palinkusios rožės
tyloje kapų
    *


šiapus vartelių
prislopsta balsai
tik vėjas nesivaržo
    *


žvilgsniu senolis
savo vardą raižo
šlapiam akmeny
    *


ant mažo
apleisto kapelio
tupi varlytė
    *


takas, atvedęs
į kapines, čia ir
baigiasi




2012-09-08    22:03
Šiukšlių Dėžė

Žmonės skęsta labai tyliai.



(Iš plaukimo meistrės kalbos, girdėtos per radiją)

Aurio Radzevičiaus-Radziaus gimtadienis.


/ / /


Devyniasdešimt kažkelintais nusipirkau jo knygą "Ornamentas vietoj laivo". Tais laikais būdavo įprasta: netikėtai nusiperki kokią nors nedidelio formato, ant prasto popieriaus išleistą knygelę ir -- tik po to, parsinešęs namo, įžiūri joje ką nors stebuklinga arba, vienąkart pavartęs ir nieko sau asmeniškai neatradęs, padedi sėkmingai dulkėt ar atiduodi kitam žmogui.

Kartą keliese prie Vilnelės aptarinėjom šviežius "ŠA", keitėmės kasetėm, šnekėjomės, o po to aš išsitraukiau iš krepšio "Ornamentą", ir visi iš eilės skaitėm balsiai po jo gabalėlį. Pamenu, nuo kai kurių eilėraščių man viskas viduj stingo. Iki šiol ši knygelė tebėra viena mieliausių.


/ / /


PO SENAIS ERŠKĖČIAIS



Peizažas papuoštas uoga.
Vakaras tolsta.
Dar liūdesys
Jį pridengia nakties suknia.

Vaikas suvalgo uogą.
Tai du mėlyni šešėliai – senio ir vaiko
Praslenka pro liūdinčias akis.
Naktis išvaduoja šešėlį.

Tarp aštrių medžio šakų
Tamsoje
Mėnulio laivu išplaukia tylėdami
Senis ir vaikas.

Nakties tamsus atodūsis
Išpučia žvaigždėtą burę.
Vaikas patiki seniui paslaptį –
Uoga buvo nežinomo skonio.

Senis linguoja galvą ir atsiverčia knygą.
Joje nėra nei vieno žodžio.
Joje tiktai tamsi naktis
Ir paskendęs mėnulis.

Tarp spygliuotų medžio šakų
Sudraskyti mėlyni šešėliai.
Uoga buvo nuodinga.
Senis pavirto vaiku.