Neatsidėk vienam žmogui paskutiniu momentu dažnai kartojo ji...
Ašarų skonio nepakeisi niekuo kitu-pasiilgai paragauk.
Net ir ragauji, kai galbūt to ir nenori, bet ragauji...
Skonis tas pats tik pavidalas keičiasi

Randi, kad tai ko visa tai tikėjosi, buvo radus, bet tik laikinai, meilė, anot jos, išgaravo, liko tik prisirišimas...

O tą kitą dieną išgirsti:
Tai buvo tik susižavėjimas, jausmai išnyko, meilės nėra, meilė neegzistuoja...

Net nežinia ir ka sakyt, kai tu kažko tikies, tai turi... Visa tai klausia ar nepaliksi manes??? Ar nepasiųsi kurią dieną velniop??? Žiūrinčiom tokiom gražiom akutėm, kurios lyg ir klausia: Ar duosi man tai, ką aš trokštu turėti???
Ar suteiksi man laimę, meilę? Ar mylėsi mane? Atsakai taip, nė kiek nesuabejodamas ir pabučiavęs dar tvirčiau priglaudi prie krūtinės...

-Žmonės... -Sunkiai atsiduso žmogus.