Skrodžia karštą balą .  .

vos vėl neužpučiau žvakės

Sugriauk ramybe, nes ji sugriaus tave

Lyg spyris i snuki, bet anokia cia beda

Šiandien aš toks pasiutusiai nerimtas
Lakstau po miestą į vėją panašus
Ir nieks nesupranta, aš girtas ar laimingas
Nes aš miesto parke išbučiavau medžius

Šiandien paukščiai man ne konkurentai
Ir pats kuo puikiausiai skristi galiu
Pavydėkit, carai ir prezidentai
Vargšai - neturit net sparnų!

Šiandien aš buvau toks nerimtas
Laksčiau po miestą į vėją panašus
Ir nieks nesuprato, aš girtas ar laimingas
Nes aš miesto parke buvau tik žmogus

Ž. Gintaro ir Eimanto
M. Gintaro

Kokia to prasmė?

Suluš tavo peiliai, tu pats teksi eilei.

Matau, kad tu pati sau kaip dievas, o anksciau...?

Apsirengus ((j)...(v)os) kostiuma ji i mane pazvelge ir pasitikslino, laukdama pritarimo:
- Ar mes tai tikrai darysime...?
- Taip,- kazkodel nedvejodamas atsakiau as.
Paskutiniu laiku susimastau: "Ak, tas pirmas kartas, seni, geri laikai..."