kiek išeina einančiųjų kryptimi. gali atskaičiuoti likusiuosius iš mano akių, nors oras retėja  ėjimo tempu.

man tu visas pasaulis, kurio
ilgai ieškojau po saule
tu mano akių šviesa,
tu man viena ir amžina
man svaigsta galva, kai žiūriu į tave
ir dabar aš tave papjausiu

sieksnis krintančio ramaus ilgesio dar kartą skyla ir kas kart vis aštriau už tuos, man skirtus aimanų spiegesius.

kasdien ateis būtas čia praeitimi persisunkęs, artumu nugirdytas laikas ateis paimti mūsų sielų . pavakario aimanos, mano ilgesio sutartinė - šiąnakt paskui tą lašą gėlo vandens.