J'allume le silence de bleu marin      qui crie jusque  l'enrouement

akimirką sustojęs ties nepakeliama toluma
suriksi
voru susitraukęs tinkle
iiiilgaiiiiii
pajutęs skyles smilkinių srityje
suriksi dar kartąą
sraige išlindęs iš kiauto
tada ilgaiaiilgai
tą tylos akimirką  rėksi
nuo pradžios iki pabaigos
gleivėtomis akimis
pjaunančiomis venas lyg rugpjūtį
ilgaiilgaiilgai
ai ai
ten išprievartavęs
taurę iki dugno
cigaretę iki filtro
tave iki sapno
oilgai
aš nebegirdėsiu

sunaikinti tekste tave
bet kokią prasmę
aptaškyti tyla
išsivaduoti iš daugtaškių
iš tarpų tarp žodžių, eilučių, pirštų
rašyti kumščiais
braukti viską kas prie galo
ar kas nuo jo nuslysta
blogiui nebegražinti jo radikalumo
tegu glamžo savo priešingybes
gal apsivemti šalia kitų
estetiškai prie pusryčių stalo
į savo vidinę ramybę panirti
į neatpažintą, kraupiai tikrą

klinikinių minčių garsus tarkuoju ant tavo akių
pasvertos žolės dūmus debesimis suleidžiu į taurę (raudono)
ant baltos paklodės ištiestas aš juk nesu tikras
tu guli ant nugaros?

---------------------------------

gal yra vėlė
einanti niekur
ištirpti išsiliejusiame
rūke
o gal nėra
visai nieko
arba niekur
nėra rūko

išmintų lapų sultimis nugirdytas oras
nuo lietaus iš akių ištryškęs jūros gelmės lašelis
skruostu palydi sielos dvynį
sugniaužtų lūpų  rievėse-  pasibučiuoja

teesie kur nyksta ribos
švelniai vandenyje
kilpomis susisukusiuose vėjo atspauduose
čia rankas susivilgiusių praeivių delnuose
nušviečiančiuose kelią žuvims
nepažinusioms ryto
teesie kur nors ant kranto
kai jau vėlu
ne taip aukštai, kaip pradžioje
ne taip žemai, kaip šiandien
glbūt ten, kur ir vakar
ten, kur daugiau niekada
teesie paprastas vardas
teateinie ir iš ryto
tenežinai kur ir kam
nykstantis žiobčiojantis į tolį
jo neištiesiantis
mažas ir niekas
o gal norėtum čia būti dideliu
tebūnie tavo valia ant žemės
dabar ir tik dabar
men

juk ash cia kosmonautas!

ash dar ishlysiu
kitur:)