bandau sugriauti sienas, kurias pati padejau pastatyti....
gera vaikscioti visai kitokiu bulvaru....nors kitaip ir neimanoma

už lango vaizdas toks kokio neorėjau jau taip seniai.... bet tyla- ačiū jos neprašiau....

draugus reikia rinktis labai atsargiai...nebutina papult i nelaime, kad tikra drauga pazintum....
tik dabar suvokiau,kaip gerai kai tu esi niekam neidomus....  arba esi tik stebetojas, o ne dalyvis

pagaliau RAMYBĖS METAS.....tai man turbūt pati geriausia Dievo dovana šiuo metu...

jau aštunta diena, kai laukiu....ir su neviltim... vis noriu paskesti minioje....noriu issitraukti savo nusimegsta grazuji(besipukuojanti)salika... ilisti kitaip nei dauguma mano draugu i paltuka-paprasta juoda ir lygu....noriu kartais paslysti ir gal pagauti zuiki(na ir kas cia tokio)....noriu sypsotis matydama vaikus ustrukusius prie mokyklos, kol vieni kitus ismaudyt.....ir labai noreciau ismukti iki keliu, o dar geriau iki pazastu i pusni.... kaip seniai tai buvo-vaikystej....
o as tiek ne daug noriu.....nereik man, kad griztu vaikyste ir tas jausmas kai esi sniego kailiniuose....tik noriu vel pajusti puria snaige ant savo veido, plauku ...noriu ja laikyti delne tol,kol istirps....
ARGI TAI DAUG?

pabegu...keista kad nenoriu, bet juk laukiau sito visus metus? nesuprantu saves, bet dar turiu laiko..iki ryt ryto

vis išneriu iš savo kasdienybės...kodėl? nes matau kaip į mano skubančią kasdienybę braunasi šilta ir nuostabi saulutė,matau kaip mano kasdieninius kelius išklojęs baltas sniegas skaičiuoja paskutines dienas, kaip bespalvis šaltukas kutena mano skruostus ir pirštus...noriu tuo pasimėgauti, tiek kiek galima daugiau,noriu tai nusinešti į savo kadienybę,noriu prisiminti ir kartais vėl ir vėl ten apsilankyti,kai to jau nebebus:) tiesiog noriu kvėpuoti tuo šaltu,bet grynu,tikru oru..noriu gyventi sau...:)

ech tie Berciunai, ir tie Kaltanenai....ka jus padaret su manim?!Pakeitet mane....ir esu del to labai laiminga ir dar del nuostabiai vasarisko rudens....:)))

tik po daugiau nei 2.5men vel cia uzsukau....

dziaugiuos,kad nors sugebejau ateiti...
kiek mazai bereikia,kad jausciausi laiminga?