jau aštunta diena, kai laukiu....ir su neviltim... vis noriu paskesti minioje....noriu issitraukti savo nusimegsta grazuji(besipukuojanti)salika... ilisti kitaip nei dauguma mano draugu i paltuka-paprasta juoda ir lygu....noriu kartais paslysti ir gal pagauti zuiki(na ir kas cia tokio)....noriu sypsotis matydama vaikus ustrukusius prie mokyklos, kol vieni kitus ismaudyt.....ir labai noreciau ismukti iki keliu, o dar geriau iki pazastu i pusni.... kaip seniai tai buvo-vaikystej....
o as tiek ne daug noriu.....nereik man, kad griztu vaikyste ir tas jausmas kai esi sniego kailiniuose....tik noriu vel pajusti puria snaige ant savo veido, plauku ...noriu ja laikyti delne tol,kol istirps....
ARGI TAI DAUG?