Žemaičių neliko, neliko blaivybės ant svieto.
Įtraukia Čepkelių raistai kožną vyrą aplinkui,
o moterų nosys į bordines virsta iš lėto –
pitako tauta neverta – teatleis kalbininkai.

Nors tąsyk Atlanto įveikt nepavyko lakūnams,
stora piniginė mana – prigrūsta dešimtinių.
Keli kunigai, ir surengsime iškylą kūnams,
po to, pamaldumo stokodami, eisim imtynių

kurorto gatve centrine. Teskambės kalambūrai
pėstiems ligi kelių brastoj pagal sostinės kryptį.
Kelionė ilga – gal sustojam, gal įkalam, būrai?
Juk šalta išvien Lietuvėlės istoriją trypti.

Tamsi ši naktis, susivėlę Prabočių šešėliai,
o rytas pablyškęs lyg saulę kas pluoštais dalytų.
Žmogau, per vėlai savo biržoj trispalvę iškėlei –
dar norisi žengti, tačiau nebeturime litų.

Mieli skaitytojai, gal kas iškoduotumėt šį kūrinį? Man labai įdomu, kaip žmogus, nežinodamas, ką norėjo pasakyti autorius, supranta šią rašliavą. (jaučiu lygiai taip, kaip aš kadais mokyklos suole... interpretuodavau ;D ).

Ar tai tiesa, ar man tik pasirodė?
Girdžiu žiemos žingsnius, užuodžiu gruodį...

Jei, rašydamas laišką, nesugalvoji, kokios dovanos prašyti Senelio - paprašyk balionėlio - bent šioks toks saugumo jausmas atkeliaus per Kalėdas...

O, moterie, ko dūsauji? – dabar esi emancipuota.
Sakai – švelnumo trūksta – bet pati agresija dvelki.
Prisižadėjai, jog išsivadavusi surengsi puotą –
tik leisk pasiteiraut, kodėl tavieji paakiai pilki?

Ar naktimis reinkarnuojiesi iš motinos į geišą?
Kokios tau laisvės trūksta? – elgesio? – ar bent pati žinai?
Užtenka krištolo, sugrįžus paryčiais, pripildei maišą,
kurio nepaneši, jo nepakeltų netgi milžinai.

Užtenka, moterie, juk tu laisva – numesk į šalį šarvą.
Kodėl jūs taip dažnai iš grožio deivių virstat į baisias,
ant šluotų jodinėjančias, kurioms iš lūpų putos varva?
Be jūsų vyrai žlugtų, kaip ir jūs be vyrų, o teises

palikime ramybėj, nors trumpam nustokim bartis –
dalydamiesi pasijusime kiekvienas lygiavertis.

2006-11-29 Kaunas

Kai mintys smarkiai trenkia durimis į tavo protą,
jas apkabina išsikraustymo ranka riebi.
„Kodėl paliekat šitaip žilstantį, kuprotą?” –
sučiupęs bėglę paskutinę už gerklės griebi.

Ji neatsako tik iš lėto, abejingai dūsta,
kol visiškai išleidus kvapą nusveria rankas –
lengvutis oro gūsis švilpteli per būstą.
Tu pirmą kartą nužudei ir pamanei „tai kas”.

Bet jei jau pamanei, vadinas išdavė ne visos –
viena kamputy pasilikus verkia nedrąsi,
tik po kelių dienų ir ta bailiausioji išdrįsus
vienuolės lūpom konstatuoja – puskvaišis esi.

2006-11-08 Kaunas

- Nupirk man ledų su pingvinais, - tarė gatvės mažius.
- Še, imk litą dvidešimt ir bėk, pats nusipirksi, - atkirtau. Artėjant šventėms kaupiau gerų darbų kraitį ramiai sąžinei.
- Neeaa... ne INGMAN, - pasipiktino jis, - nupirk man tų, kur plaukioja Arkties vandenyne.
„Tie vaikai... ko tik jie neprasimano..." - prislėgtas šios minties pasukau į šiaurę.

Tvinkt, tviinkt, tviiinkt, tviiiinkt... . . . .  .  . .  .  .  .

Madinga mergaitė
Vaikystėj daug skaitė –
Jos smegenų vingiai
Nuo „Nike” kepuraitės.

Žavingą panelę
Aukštuomenės baliuj
Pabrėžė stilinga
„Adidas” suknelė.

Bažnyčioje poteriai
Skelbia šventumą –
Dėkokime moteriai,
Vilkinčiai „Puma”.

Ponios iš Gariūnų
Kojelės it stumbro,
Jos kūnas įspraustas
Į treningą „Umbro”.

Į pokylį Vienos
Gavau pakvietimą,
Brangioji, ką rengsies?
Kostiumą „Audimo”?