Feminizmas sukelia sopulį

O, moterie, ko dūsauji? – dabar esi emancipuota.
Sakai – švelnumo trūksta – bet pati agresija dvelki.
Prisižadėjai, jog išsivadavusi surengsi puotą –
tik leisk pasiteiraut, kodėl tavieji paakiai pilki?

Ar naktimis reinkarnuojiesi iš motinos į geišą?
Kokios tau laisvės trūksta? – elgesio? – ar bent pati žinai?
Užtenka krištolo, sugrįžus paryčiais, pripildei maišą,
kurio nepaneši, jo nepakeltų netgi milžinai.

Užtenka, moterie, juk tu laisva – numesk į šalį šarvą.
Kodėl jūs taip dažnai iš grožio deivių virstat į baisias,
ant šluotų jodinėjančias, kurioms iš lūpų putos varva?
Be jūsų vyrai žlugtų, kaip ir jūs be vyrų, o teises

palikime ramybėj, nors trumpam nustokim bartis –
dalydamiesi pasijusime kiekvienas lygiavertis.

2006-11-29 Kaunas