nu.

apgailėtina kad net nebūtų nuoširdu pasakyt jog man nereikia tokių, kurie man gali taip padaryti. reikia bl. taip, kad baisu. kai esi duobės dugne ir žinai kad dar krisi. o kiek kartų jau ėjau ir atkūrinėjau viską, simuliuodamas, kad taip nebuvo elgtasi su manim, iki galo. ar didžiausias žeminimasis ir yra (bandyti) suprasti Kitą? ar užtikrinčiausias kelio į bet kokį atkūrimą užkirtimas ir yra deklaravimas kad "bet kada priimsiu atgal"? - ai px dabar prozinė forma. ką skaudu tą ir giedu.

jau 51 NAUJAS KŪRINYS šiandieną! koks protrūkis!, kaip vis dėlto gerėja viskas. į meno sluoksnius įsiveržia nauji neatrasti dar talentai, netikėtai apžilpinsiantys užtaisai, polėkiai, kūryba DEGANČIOS ŠIRDYS! o kurgi būtų Lietuva, jeigu vietoj to šios alkanos sielos galvotų apie GARDAUS VALGIO ŠAUKŠTĄ, gražų interjerą? - Prie Juodosios jūros krantų? Europos tigrų viršūnių susitikime? o gal Marse?, pirmosiose lietuvių ateivių kolonijose?

net totalitariškai skamba. toliau judam per užkliudytą kitam vertime Rodchenko - kurį paskui radom kavinėj "Keisti ženklai" meniu, kur pridėliota paveiksliukų, kažkodėl ir iš visokių futurizmų (juos ten matyt labai mėgsta padavėjos). apsijuokiau su pretenzija, kad turėtų būt Rodčenko - čia nurašyta nuo anglosaksų versijos, gi absurdas. bet esmė ne ta, dabar pagalvojau. Masiškesnėj istorinėj vaizduotėj Vakarai simbolizuoja protrūkius mene, kurie dar ir dabar pavadinami durniavimais: Pikaso, t.t. bet iš tikro didysis kūrybingumas datuojamas anksčiau, 1910-20, ir ne vakaruos o Rusioj. jei nieko nesako Tatlin ir Rodchenko - įsivaizduokim Malevičių-- ar nu kad ir Charmsą-- žiūrėk kaip nori vis dėlto avangardo stabai kaupėsi ten. o tik paskui jau Brettonas ir kiti.

Kranauskas svetainės rašyk.lt rėmėjas :) jūs čia matau chebra visi prie bajerio :) ačiū kad paaukojote mums savo sielos dalelę. užeikite dar.