Ne namai, o prahodnoj dvor.

Va ir dar vienas savaitgalis krito nukautas prie mano kojų, bet džiaugsmo nuo to nedaug, nes juk savąjį savaitgalį pribaigiau, tad gyvenimo lygiai tiek sumažėjo.

Sutvėrėjas tvora atsitvėrė
ir sau šiek tiek vietos,
kad nelįstumėm įkyriai,
tik spėliotumėm, tik klausinėtumėm:

ką jis sau pasiliko,
ko mums nerodo,
kažin, ar tie, kuriuos žinom,
jau ir bus visi žodžiai...

Švėkšnoje,
2007.10.10.

Saulėlydžių ilgesius
matuoju balais
kaip žemės drebėjimus

Po spalio ąžuolu
po šakom sauslapėm
kasvakar stoviu

Žvilgsnį įsmeigęs
į saulės tašką
kuris ir tau matyti

Stoviu prieš atšvaitą
kolei išnyksta
viliuos ir tu žiūrėjai.

Švėkšnoje,
2007.10.07  21.48

Gal nujautimas, o gal vakaro vėsa
nusmelkia visą kiaurai, -
paaiškinti, suprast neleista, nevalia
minties srovelei siaurai.

Ranka prie veido - glostys ar suduos,
ir akys tartum žaizdos.
Jaučiu, kaip sielon suteka ruduo,
pirštus šalna aplaižo.

Tarytum vaikštau, nors dar nebudau,
ir kaip dangus tas jausmas,
į jį šermukšnį pasisodinau,
kai ūgtels - prisiglausiu.

Mano mergaitė skaito 


S.m.J.


Mano mergaitė
vaikšto tarp žodžių
kadais rašytų ir dairosi

Viskas jai rūpi
kas kur padėta
mano mergaitei

Iš mano žodžių
mano mergaitė
bando mane padaryti

Niekas nežino
koks aš išeisiu
mano mergaitei.


Švėkšnoje,
2007.10.05  21.45

Takas vingiuoja per pievą,
išnyksta kažkur po saulėlydžiu,
rodės, skubu visąmieląjądien,
bet ir vėl susivėlinu,

vėl be manęs nusileidžia, užgęsta, nurimsta,
rankos ant stalo - lyg dvi nesueinančios uolos,
rodos, vijausi per visąmieląjądien,
bet tik nutolau.

2007.10.04
Švėkšnoje

Takas vingiuoja pet pievą,
išnyksta kažkur po saulėlydžiu,
rodės, skubu visąmieląjądien,
bet ir vėl susivėlinu,

vėl be manęs nusileidžia, užgęsta, nurimsta,
rankos ant stalo - lyg dvi nesueinančios uolos,
rodos, vijausi per visąmieląjądien,
bet tik nutolau.

S.m.J.

Žvaigždulė mažulė guli
ant krašto skaidraus debesies,
dvi akys didelės žiūri
nuo Žemės ir ją atspindės,
švíesos lig šiol neregėtos –
tikroji ir atspindėta –
pusiaukelėj susitiks,
blykstels,
nustebs,
sukrykš iš laimės,-
taip lemta,
taip bus,
taip ir liks.


Švėkšnoje,
2007 09 26, 23.30

Nekalbėdami nežadėdami
Nupėdavom siauru takeliu
Išsiskyrėm – užmiršt negaliu