S.m.J.
Žvaigždulė mažulė guli
ant krašto skaidraus debesies,
dvi akys didelės žiūri
nuo Žemės ir ją atspindės,
švíesos lig šiol neregėtos –
tikroji ir atspindėta –
pusiaukelėj susitiks,
blykstels,
nustebs,
sukrykš iš laimės,-
taip lemta,
taip bus,
taip ir liks.
Švėkšnoje,
2007 09 26, 23.30


Drukis




