Mintys-ju niekas nepavogs,,Turi teise galvot ka nori,tiket kuo nori,ir pasielgt taip,kaip tau paciam atrodo geriau...
As pasirinkau-pasirinkau dar tada,kai isedus i lektuva zvelgiau pro langa i vis tolstancias man brangias vietas,i vis tolstancius man brangius zmones...As jau pasirinkau...
Kiekviena asara,kuria isliejau-tik dalele manes,mano kausmo,laimes,vilties...Kiekviena asara-tai as...
Tu nemoki tiket,nemoki suvokt,jog tai ka mes pasirenkame-zymiai geriau mus apibudina,nei tai,kaip mes elgiames...Tu nesupranti,jog daug metu gyvenau,ir vis dar gyvenu savo pasaulelyje,kuri susikuriau...Kuri susikuriau,nes man taip lengviau...Viskas ka sakau,ka darau-nera realybe...Netikek niekuo-netgi mano akim...Gyvenu meluodama sau,kurdama,fantazuodama...Man taip lengviau,lengviau nei gyventi pilka kasdienybe.As tikiu tuo,ka matau,ka jauciu,tikiu tuo,kas mane supa,tuo-ka susikuriau...
Kiekvienas is musu pasirenka-kas priimtina yra jam,kas gyvenime yra svarbiausia,ir panasiai.Tu turi suprast,jog manes nepakeisi-esu tokia,kokia esu.As nebegsiu paskui mane keikianti,nebegsiu paskui,jei noresi palikt mane...Tu turi nusprest,ar nori but salia,ar ne...Bet as nebegsiu paskui...Daugiau niekada...

Is tiesu-kartais lieka tik randai...Noris pasakyt tiek daug,bet...nebemoku...Nebemoku apsakyt ka jauciu,kas dedas manyje...Nemoka pasakyt tau,kaip gailiuos del to,kaip stipriai iskaudinau mylimus zmones,zmones,kurie buvo salia kai man to reikejo...
Asaros rieda skruostu,dabar man to reikia...Telefonas netyla,o as ne nepajegiu prieit ir paziuret,ikas iesko manes...Nenoriu kalbet,nenoriu jusu matyt...Bent dabar...Noriu but viena-viena su savim,su savo skausmu,su savo jausmais...
Hm,galbut nesu tokia beviltiska,galbut ir as turiu kaltes jausma..o gal tai tik pavydas-kvailas,stereotipinis pavydas...
Vakar vos sulaikiau jausmus,kurie verzte verzes is vidaus...Vos susilaikiua nepasiukius visko,kas manyje...Meile,kalte,pavydas,skausmas,liudesys ir vienatve...Nenoriu kalbet-tiesiog nusisukau ir pravirkau...Ne nesugebejau istart kad iseitum...Nes nieko dabar man nereikia taip stipriai,kaip laiko...Laiko pabut vienai...
Atleiskit,atleiskit uz tai,kad neisdrisau,ir vis dar...nedristu...
Taves nebepamatysiu...niekad...atleisk...man per sunku kovot su savim,kovot su savo kvailumu,kovot su savyje tunanciu naivumu-tu ji segebejai atrast ir pazadint...sudie,meile...sudie amziaims...atleisk...bet niekad nebebegsiu paskui...atleisk...sudie....buk laimingas...be manes....sudie...
Naujas randas ant kuno............

Atleisk...Atleisk uz tai,kad kartais leidau tavo skruostu nuriedeti asarai...Atleisk uz tai,kad nebezinau,nebezinau ko noriu...
Gyvenimas skyla i mazutes sukes,o as nezinau i kuria puse pasukt...Atleisk...

Jei pažadėtum,
Jei pažadėtum pasikeist,
pakeist pasaulį...
Na ir kas?
Vistiek juk viskas liks kaip buvę.
Tikėjimo nebėr tavim,
Tavosios lūpos-pražūtis...
Bučiuok, mylėk,
Bet nemaldauk sugrižt...

Senai nerasiau...Nemazai kas pasikeite...kartais atrodo,jog nebera prasmes rasyti...zodziai kazkur uzstringa...sunku,keistai sunku...

...ach,kiek daug laiko praejo...daug kas pasikeite,tapau baile,baile,kuri bijo islieti tai,ka jaucia...netgi nebemoku to daryti...rasau.ir kazkas uzspaudzia zodzius,sunku...niekada taip nebuvo...jauciuosi taip,tarsi manes nebera...nebera tos,kuri mokejo,ir norejo ismokyti kitus...nebera nieko,kas buvo tiesa...meluoju,meluoju netgi sau...sugrizau,bet tik trumpam..prasme..?nezinau ar tokia yra...tik maza dalele dar tikejau,kad kazkas turi tai,ko trokstu,deja...nebera manes,tapau kita,kazkuo,ko ne nera...bet laikas bega...deja...

Uz poros menesiu...Uz poros menesiu grisiu i lietuva...Grisiu ten,kur tu...Pazadek,pazadek kad lauksi...Pazadek kad rasiu ten tave...Lauk manes,o sulaukes apkabink...Nesakyky nei zodzio,ju nereikia...Tik apkabink...Apkabink taip smarkiai,kaip tada...Bet tik trumpam,nes privalau toliau vaidint...Atleisk,as dar per silpna...

atsiradus tam mazam angeleliui,gyvenimas pasikeite taip,kad viskas atrodo nebesvarbu...dabar mano gyvenimas-tai jis...

vaziuosim siandien prie juros;)

Nuo tos dienos praejo metai...Metai,kurie nieko nepakeite...Laikas neoadejo pamirsti to,ko neturejo but...Laikas neistryne is atminties to jausmo,kurio ne ivardint negaleciau...Aistra visdar uzplusta visa kuna,virpuliukai visdar kutena,kai mintyse isgyvenu tai dar karta ir dar karta...
Maniau pamirsiu tave...Maniau atstumas,seima ir tyla pades uzgniauzti ta jausma tau...Klydau...Akyse suzimba asaros,vos tik mintyse atgimsta akimirkos,kai buvom kartu...Ziani,pamenu viska kaip siandien...Ta akimirka,kai pasakei:"Zinai,noriu tau kai ka pasakyt,bet turi pazadet kad nesijuoksi..."As pazadejau,bet isgirdusi"As pamilau tave..." negalejau nuslept sypsenos ir nuostabos...Ta akimirka atmintyje liks amziams...
BEt viena penktadienio nakti prisivarciau tau pasakyt ne...Buvo beprotiskai sunku,bet privalejau tai padaryt...O tai buvo paskutine galimybe,paskutine galimybe mums buti kartu...Zinau,laukei manes,bet...Po tos nakties isvaziavai...Buvo taip sunku,bet maniau-taip geriau,taip reikia...
Daugiau taves nemaciau...Nezinau kur tu...Nezianu su kuo ir ka veiki...Daznai apie tai galvoju...Noreciau tau issiust si laiska,bet ne adreso nezinau...Todel tik dar sunkiau...Na,tik noriu kad zinotum,pasiilgau taves...Labai pasiilgau...Ir niekada taves nepamirsiu...Niekada...
Atleisk,kad buvau per silpna...Atleisk,kad neisdrisau kovot del musu jausmu...Atleisk...