Kovo 23 diena pati laimingiausia gyvenime-ta idena gime mano leliukas...Myliu ji...Labai myliu...
40 savaiciu...tiek laiko jau manyje gyvena mazuliukas,kuri netrukus pamatysiu...taip laukiu akimirkos,kai galesiu ji paimti ant ranku,pabuciuoti...ach,labai ji myliu...
hm,noriu namo...pasiilgau...pacios saves...keista pradejo darytis,kad taip ilgai galiu but kazkuo kitu...
vakar susiruosiau tasiuka i ligonine:)noriu jau pamatyt savo leliu;)))
DEL JUROS...siandien ryte pabudus nuvaziavau ten:)))net nezinau kodel,nes kaip ir neplanavau.noras...kaip gera...nuostabus nuovargis...
kodel as esu as?o gal velgi,kodel atrodo lengviau gyventi pasislepus po niekam nematoma kauke?pavargau.beprotiskai pavargau vaidinti.atsibodo spektaklis,kuris tesiasi nuo ankstyvo ryto iki pat velaus vakaro-tol kol pamisusios akys uzsimerkia trumpam poilsiui,po kurio viskas prasides is naujo...ir taip metu metus...pavargau.pavargau ir jau beprotiskai trokstu kad nors vienas keistas zmogeliukas suprastu,kas istiesu esu.as taip noriu...bet dar labiau bijau.bijau vel patirti tai,ka visdar sapnuoju kosmaruose-ten kur tik ir likau savimi.manyje liko per gilus randai,kurie neisnyks ir jau niekad nebeleis TIKETI...pasiilgau to jausmo,kai atrodo tarsi isauga sparnai.o paskui-beprotiskai skaudus kritimas.maldauju,israukit ta skausma is sirdies,suteikit nauja gyvenima.as negalejau nieko pakeisti.as tik vaikas slyksciose gyvenimo rankose.nebenoriu galvoti,ka privalau sakyti,daryti.noriu gyventi.noriu buti tuo,kuo kazkada buvau.noriu tiketi,svajoti.bet deja,negaliu...
Siandien supratau tai,ko ilgai negalejau suprast...As turiu buti viena!!!Taip lemta...Zmones man nepatinka,nenoriu su jais susitikt,bendraut.Man gerai vienai.Pries daug metu uzsidariau savyje,ir durys uzsitrenke.Ir busiu viena.Man gerai.Juk vistiek niekas manes nesupranta,niekas manes nepazista.Tai koks tikslas bendrauti su tais,kurie ne nezino kas tu esi..?Busiu viena...Man gerai!!!