Man nereikia pilkų žmonių. Jie neįdomūs ir vienodi. Man nereikia žmonių, kurie neturi ką pasakyti ir visuomet pokalbį pradeda fraze: Labas. Kaip sekasi? Tarsi jiems rūpėtų. Man nereikia žmonių, kurie yra normalūs ir įprasti. Man nereikia žmonių, kurie visuomet pritaria daugumai ir niekuomet nedaro nieko neįprasto. Man nereikia normalių žmonių. Normalūs žmonės gyvena normaliuose namuose, daro normalius dalykus ir dirba normalius darbus. Normalius žmones galima sutalpinti į rėmus. Nes jie yra tipiški. Juos galima apibūdinti vienu žodžiu : blondinė, mergišius, skustagalvis.

Man reikia oranžinių žmonių. Tokių, kuriuos sunku apibūdinti. Jie nepaprasti, nes jie kitokie. Jie nebijo išsiskirti, nebijo būti savimi ir save išreikšti. Jie nelaiko savęs savyje. Jų neįsprausi į dėžę su užrašo iš vieno žodžio. Jų nepažinsi per vieną dieną. Tokių žmonių man reikia.

mintys.lt

Norėčiau išsidėlioti visus jausmus, juos surūšiuoti ir uždėti atskiras etiketes. Neišeina.

Palinkėkit sėkmės:)

Tokį jausmą jaučiu antrą kartą. Tai absurdiška. Be galo sunku. Kvaila.

Labai sunku viduj.

Aš manau, kad man truputėlį nesveika. Ką čia truputėlį.

Įdomu laukti nelaukiant.

Pieva.

.

_

kažkaip sunku viduje.