Einu į žemdirbių šventę :D  Melskimės, kad nelytų ;)))

Taškas

Nevaidinam ;D

Aš laiminga?

Tikriausiai.

Be vitrinų.

Rašau ne dėl įvertinimo. Žinau, kad daug šiandien negausiu, žinau, kad mano kūrinys silpnas, bet kartu žinau ir tai, kad mano darbas be galo nuoširdus. Sudėjau savo trijų dienų jausmus į kelis posmelius. Manau, kad apie šias tris dienas dar gims ne viena eilutė.

Grįšiu penktadienį.

,,Man nereikia pilkų žmonių. Jie neįdomūs ir vienodi. Man nereikia žmonių, kurie neturi ką pasakyti ir visuomet pokalbį pradeda fraze: Labas. Kaip sekasi? Tarsi jiems rūpėtų. Man nereikia žmonių, kurie yra normalūs ir įprasti. Man nereikia žmonių, kurie visuomet pritaria daugumai ir niekuomet nedaro nieko neįprasto. Man nereikia normalių žmonių. Normalūs žmonės gyvena normaliuose namuose, daro normalius dalykus ir dirba normalius darbus. Normalius žmones galima sutalpinti į rėmus. Nes jie yra tipiški. Juos galima apibūdinti vienu žodžiu : blondinė, mergišius, skustagalvis.

Man reikia oranžinių žmonių. Tokių, kuriuos sunku apibūdinti. Jie nepaprasti, nes jie kitokie. Jie nebijo išsiskirti, nebijo būti savimi ir save išreikšti. Jie nelaiko savęs savyje. Jų neįsprausi į dėžę su užrašo iš vieno žodžio. Jų nepažinsi per vieną dieną. Tokių žmonių man reikia."

mintys.lt