pirštai
lango rūke
piešia sraiges

vitrinose ištižo obuoliai
neoninė šviesa apakino
višta išskėtus kojas nekukliai
sparnus užšalusius išskleist pabando
kalėdų nuolaidos
be šypsenų veidai
iki naujųjų tesis viskas

o po trijų karalių
                pasibaigs

tabako
kvapas
nubaido
uodus

gerai kad ruduo

knygose retai rasi teisybę
vis rašai savąjį lapą
tikėdamas
šįkart tiesa

ir jiedu mylėjosi
pakibę drauge
ant sniego gijos

...............

šaltas rytas prasiseda šaltu dušu... miegale, kelkis...
murkia katė priglaudusi šaltą snukutį...