Šiandien facebooke prisijungiau prie grupės - Aš esu už gėjų eitynes. Tai padariau ne todėl, kad aš išties labai noriu pamatyti vyrus apsirengusius blizgučiais ir pasidažiusius lūpas, o todėl,kad aš noriu konfrontuoti grupei - Aš esu prieš gėjų eitynes. O būti per vidurį, tas pats kas būti abejingam. Užvakar berods kalbėjomės su kitataučiu Lietuvos piliečiu. Jis sakė, kad jam visiškai nerūpi, kad mūsų šaly ima klestėti netolerancija. Žodžiu, nerūpi tol, kol jo mašinos stiklo neišraižys - Juden raus. Bet velniop tuos abejinguosius, jie bent jau nerašo portaluose šimtų komentarų, kad viskas yra gaidžiai arba gaidžiai yra viskas. Daug įdomiau būti už gėjų paradą, juk niekada nežinai, kada tavo geriausia draugė padės tau galvą ant kelių ir pasakys - Aš tavęs noriu, aš esu girta, todėl aš prisipažįstu. O būnant facebooko grupėje - Aš esu prieš gėjų eitynes, tektų kuo skubiau iš jos išsitrinti arba ištrinti draugę iš savo gyvenimo. O štai būnant grupėje - Aš esu už gėjų eitynes, nieko daryti nereiktų. Taip daug patogiau. Neskaitant to, kad iš tos tolerancijos visiems tiems paradams, net užsiregistruot gayline.com nusprendžiau. Nes nieko nėra žaviau už piktą lietuvį su šakėm, ar sėdintį prie traktoriaus vairo ir rėkianti rusiškais keiksmais, kad B* n*, bet mano mylimoj Tėvynėje gaidžių nebus. O tai jis rėktų, jei tik prisipažinčiau, kad prisijungiau prie facebooko grupės. Parėktų, o tada nueitų vištų ir gaidžių šerti. Paradoksalu, išties

išgirdau šūvį.. pradėjau bėgti. aš to nepadariau, prisiekiu
aš nenusišoviau

Sakykim,  jei pavasaris jau buvo nutikęs, tuomet jau greit teks išsišluoti lapus iš savo kiemo. Tiesą sakant, visai to nenoriu, tik šiek tiek baugu, kai šoktelėjęs iš miego paprašai:
- Įjunk šviesą.
- Čia nėra šviesos.
- Tai, kad prieš užmiegant ji buvo įjungta.
- Jos niekada čia nebuvo, nieks nebuvo uždegęs šviesos, visa tai dėjosi tik tavo galvoje.


Apskritai, tiek sąšlavų visų galvose niekad nebūna, tik prieš nutinkant pavasariui. Galėtų pasinaudoti judaizmo papročiais ir išsivalyti ne tik duonos trupinius, bet ir išsiplauti galvas. Įsivaizduokit, ne, geriau supraskit. Dauguma sutiktųjų svaičioja apie vienatvę. Su tomis vienatvės pozomis jie masturbuojasi visur - internete, institute, indonezijoje. Dar raito kažkokius hieroglifus ir vadina tai - sanskrito kalba, o kai imi ir pasakai, kad kažkur aname gyvenime tu ją mokeisi, pradeda įkyriai šypsotis, ima už rankų, lenda tau į dūšią, lyg ten būtų viešbutukas paruoštas priimti visus vienatvės kankinius. Toli gražu, mano vienatvės niekam nereikia, reikia tik valandėlę pasėdėti toje kišenėlėje, o tada eiti į teatrą, gerti pinacoladas ir visaip kaip kitaip smagiai skėsti savo vakarus. Tiesą sakant, aš to nematau, kaip ir pradedu pamiršti ką žmones vadina vienatve. Vienatvė ne liga. Vienišumas štai čia galbūt jau ir patalogija šiokia tokia.
Geriau susirasiu savo arklius, mažąjį Do ( tai naujo augintinio vardas) ir eisiu į cirką. ( Juk taip žmonės vadina seimą?)

- Atsiprašau, o jūs akvariumų turite?
- Ne.
- O bent žuvyčių?
- Ne.
- O Jums neatrodo tuomet paradoksalus užrašas ant jūsų parduotuvės?
- ??
- Ok ok, nenervinsiu.
---

"Mes negalim įrodyti, kad Dievas yra, bet tai nereiškia, kad jo nėra"

nes vieną dieną
mes keliausim

pabandysim interviu angliškai
kad ir kas benutiktų
dievas su manim

o būna
karuselė

Šįkart stebiu, kokį kvapą skleidžia ir kaip mutuoja degantys žodžiai. Tiesą pasakius, kai dega poetiniai, visokie lyriškų pasiseilėjimų pritvinkę popieriukai, jie skleidžia kur kas daugiau smalkių ir dega daug trumpiau, nei racionalūs užrašai.
Prielaidas ir išvadas padarysiu, kai baigsiu visą tyrimą.

Apskritai, kas man??

Kai perskaitau va tokį dalyką -
[b]Knapt[/i]
Krikscioniu vieta Recycle bin.

tuomet ima atrodyti, kad mano klausimas sektantams
-ar jūsų jėzus neva moka daugiau fokusų?  - visai nekaltutis.