Sugrįžau... O aš visgi tokia. Ir myliumyliumyliu. Tai kas, kad netobulą, tai kas, kad kartais kvailą, kartais nuobodų. Reiks įgaut imunitetą gliukams. Nebenoriu ieškoti toli, ramybės noriu! Ir kas gali mane dėl to kaltinti?

Pasakos nesibaigia laimingai!!! Karalaitės išprotėja, o  karaliūnai lieka su žaizdom krūtinėje, labai panašiom į šautines.
P.S. Juk žinau, kad geriau eit iš proto, kai nieko šalia neturi...

"Menka minios dalis, likimo vergė -
Tu išdidi, tu - karalienė... Viešpatie,
Ko šitas tao išdidumas vertas,
Kada šalia kąsnakt, kas dieną miršta

Žmogus - ir niekuo negali padėti,-
Ištrūkti iš savės lyg iš kalėjimo.
Sapnuoji sao žemę pažadėtąją
Eilėraščiuos - su gyuliška baime.

Įsikabinusi į šitą, dvokiančią
Krauju ir mėšlu, ašarom pasruvusią.
Tokia stipri -  po kojom puoli vilčiai,
Vienam kvailių ir protingųjų dievui,

Kurio nėra, kurio nebuvo niekad,
Kursai bėjėgis tarsi vaisius įsčiose.
Ir tavo siela dar - balta kaip sniegas, -
Bet tu tik Judas, nebučiavęs Kristaus."
                                        O.B.

Kąsnakt sapnuojasi degantis Glaukės nuometas - įkapės.Anksčiau vis  norėjau būt Medėja. O dabar kažkodėl susidomėjau ja...
Kodėl ji visur vaizduojama kaip silpna, gležna, naivi, net silnaprotė. Arba gudri, klastinga išlepinta kekšytė, užsigeidusi naujo žaisliuko - svetimo vyro. O gal ji iš tiesų tiesiog prarodo dėl jo protą? Gal ją sudegino ne Medėjos burtai ar nuodai, o jos aistros beprasmiškumas? Ir beviltiškumas žinant, kad visada liks, jos, charizmatiškosios raganos šešelyje. Ir dar kaltė kaltė kaltė...

"eisva mudu abudu..."

Dieve, mano Dieve kodel mane apleidai?
Dieve, velniam viso šito reikėjo? Bet šiap jau gyventi yra visai nieko. Ypač, kai grįžti visa purvina, pavargusi dar ne išsiblaiviusi iš Kernavės ir randi mamos išvirtų barščių su baravykais...Keistas tu gyvenime.Laiminga pasijunti tada, kai visiškai to nesitiki.Dėl tokios smulkmenos kaip baravykai...

"O Dieve, dovanodamas jausmus, tu nežinojai,ką jie daro. Todėl pašalink juos visus iš gyvenimo mano"

Jaučiu kažką negera. Aplink save. Kažkas labai smarkiai keičiasi... Manyje... Apink mane... Bijau. Kartais kažką nereikšmingo darant staiga apninka baimė. Tokia pat stipri ir keista, kaip vaikystėje. Šalčio banga per kūną pereinanti. Ne prieš gerą...

Kažkoks keistas ilgesys kamuoja... Toks nepaaiškinamas...

Roko naktys!!! buvo smagu...