Ruduo...
Jis ateina čežėdamas lapais.
Ruduo...
Obelims, kurios pavasarį buvo nuotakos baltos, jis nekaltybę atima.
Ir žėri nuodėmės vaisiai tarsi dėmės paklodėj baltoj...
Aš skambinu tau, o tu man sakai:
- Brangioji, susitiksim rytoj.
Bet aš trokštu, kad šiąnakt ateitum.
Ir rudenio tylą išgertum kartu su manim.
Kad šiąnakt ateitum...
Nes šiąnakt vėjas pakyla
Ir rudenio vaisia, nuodėmės vaisiai, bumbsėdami krenta žemyn.

Aš laiminga, laiminga, laiminga... O manęs slaugyti ateis. Vot:P

na kodėl gi aš tokia? Gyvenu lyg su nulupta oda ir visų sau artimų  žmonių jausmus pati isgyvenu...Bet kaip tai sunku kartais! Aš dar mažas gvardietis, gvardietiškai nemoku...

As dar mazas gardietis, gvardietiskai nemoku... ir dar jums pasakysiu, kad pavydas labai slykstus jausmas

Niekasniekoniekurnėsukuoniekada...

Pasakyk,kad mano grožis melancholiškas... Pasakyk, kad mano akys - raganos akys ir jų gilumoje tu randi atsakymus į visus visatos klausimus... Pasakyk, kad virpi vien prisiminęs mano prisilietimą... Pasakyk, kad dėl manęs pametei protą...pasakyk, kad aš viena temoku šitaip glamonėti  Tavo sielą...Pameluok man. Pameluok man, šnabždėk saldų, beprasmį melą į ausį,  o po to švelniai lyžtelk ausies spenelį...

Gal rimtai važiuoti į Afriką slaugyti ŽIv sergančių vaikų? Nes mano gyenimas man pačiai beprasmis atrodo...

vyras yra pusė moters chi chi chi

O šiap tai aš maža, kvaila ir nieko nesuprantu... Ir ne čia ko kitokia apsimetinėti:)

blyn, paskaitą pramiegojau... Taip man ir reikia!!!  Baik daryt nesamones ir pradėk mokytis, girdi? Aš rimtai.