Ruduo...
Jis ateina čežėdamas lapais.
Ruduo...
Obelims, kurios pavasarį buvo nuotakos baltos, jis nekaltybę atima.
Ir žėri nuodėmės vaisiai tarsi dėmės paklodėj baltoj...
Aš skambinu tau, o tu man sakai:
- Brangioji, susitiksim rytoj.
Bet aš trokštu, kad šiąnakt ateitum.
Ir rudenio tylą išgertum kartu su manim.
Kad šiąnakt ateitum...
Nes šiąnakt vėjas pakyla
Ir rudenio vaisia, nuodėmės vaisiai, bumbsėdami krenta žemyn.