"Menka minios dalis, likimo vergė -
Tu išdidi, tu - karalienė... Viešpatie,
Ko šitas tao išdidumas vertas,
Kada šalia kąsnakt, kas dieną miršta

Žmogus - ir niekuo negali padėti,-
Ištrūkti iš savės lyg iš kalėjimo.
Sapnuoji sao žemę pažadėtąją
Eilėraščiuos - su gyuliška baime.

Įsikabinusi į šitą, dvokiančią
Krauju ir mėšlu, ašarom pasruvusią.
Tokia stipri -  po kojom puoli vilčiai,
Vienam kvailių ir protingųjų dievui,

Kurio nėra, kurio nebuvo niekad,
Kursai bėjėgis tarsi vaisius įsčiose.
Ir tavo siela dar - balta kaip sniegas, -
Bet tu tik Judas, nebučiavęs Kristaus."
                                        O.B.