Apgailestauju, bet niekas nevyksta, tad neišvengiamai tenka dar ką nors parašyti.
Na štai ir nusižengiau savo principams. Leiskite tuojau pat pasitaisyti.
Taigi ką tik mane ištiko epilepsijos priepuolis, nors aš prieš kokią gerą valandą buvau šventai pasižadėjusi, kad tai nebepasikartos. Na, nieko TOKIO nenutiko, tik likau be liežuvio, o jūs patys turbūt žinote, ką galima pasiekti šiais laikais beliežuvio. Turint omeny, kad esu berankis ir bekojis, neprigirdžiu ir neprimatau, galima būtų svarstyti ekstrapašalpos skyrimą. Gyvename juk demokratiškoj visuomenėj, o ir karą sukėliau ne aš.

Baisu net ir pagalvoti. Baisu net ir pagalvoti.
Vakar išėjau, kaminas dar buvo savo vietoje.
O šiandien...nė kvapo...neliko nė žymės...
Vargšas Karlsonas, pro kur dabar uogienę vogs?

Abraomas
Nusičiaudėjo
Turbūt

Andrius
Klementį
Apšaukė
Lagaminu

Nereikėjo
Ir
Sakyti

Aš nesakau, kad rytoj man bus šakės.
Aš nesakau, kad rytoj man šakių nebus.
Aš tyliu, lietus lyja, kiekvienas atliekame savo darbą.

Atsilupau vieną šliaužtinuką, paragavau, nusprendžiau kad Niutonas buvo teisus ir toliau sau šlovinu Di Dou

Vilką minim, o ateina pelė.
Kaip gi čia dabar?

Tadas įtaria, kad aš nukosėjau jo šunį. Ot ir paikas vaikis, tarsi nebūčiau aš girgždanti medinė kėdė.

Vilniui nereikia laikrodžių. Vilniui nereikia lagaminais apsikrovusių čigonių. Vilniui nereikia pilkų anei rausvų plytelių. Palikite jį ramybėje!

PATAISYMAS. Mano močiutė gerdavo ne šviežias vaisių sultis, o šviežias salotų sultis. Ji buvo įsitikinusi, kad tik toks gėralas geriausiai atspindi jos esmę ir suteikia plaukams žvilgesio. Ir taip, ji tikrai kepdavo blynus, kepdavo kepdavo...

Ši skaičiuotė praversdavo mano močiutei, kai ji atsigerdavo šviežių vaisių sulčių ir žagsėdavo į trikampį laikrodį. Į trikampį todėl, kad dvikampio neturėjo, o gal tokių išvis nebūna, net nežinau.